1 nuotr.Šįryt Seimo Sveikatos reikalų komitetas rinkosi į posėdį svarstyti grupės Seimo narių parengtų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų, nors įstatymo projektas jau parengtas ir artimiausiu laiku jį turėjo pradėti svarstyti Seimas. Tačiau gana konservatyvus įstatymo projektas priimtinas toli gražu ne visiems.
Skaičiuojama, kad kas šešta pora Lietuvoje negali susilaukti vaikų. Pagalbinio apvaisinimo procedūroms kompensuoti ateinančiais metais numatyta skirti 868 860 eurų - tokios sumos turėtų užtekti 350-370 porų kompensuoti medikamentus ir pačią procedūrą. Tačiau lėšos negali būti skiriamos, kol nepriimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. O įvairūs Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektai svarstomi nuo 2003 m. ir vis atsiranda prieštaraujančių vienoms ar kitoms nuostatoms.
Lapkričio pabaigoje Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas pagaliau buvo baigtas svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komitete. Tačiau grupė Seimo narių dabar užregistravo projekto pataisas. Jei bent daliai jų bus pritarta, įstatymo priėmimas vėl gali gerokai nusikelti.
Pataisas vertinusios Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinės ekspertės, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Bioteisės katedros docentės Agnės Širinskienės teigimu, naujosios pataisos, švelniai tariant, neatitinka ne tik kitų valstybių praktikos, bet ir tarptautinių įsipareigojimų.
Anot docentės, naujosios pataisos leistų žmogaus genų inžineriją ir genetinį modifikavimą. Taip pat siūloma leisti apvaisinimą mirusio sutuoktinio sperma, nors Europoje tą leidžia vos kelios valstybės. Spermos panaudojimo laiko siūloma neriboti, o tai reikštų, kad moteris gali būti apvaisinama vyro sperma ir po 10, ir po 20 metų, tad gali kilti daug klausimų, pavyzdžiui, dėl paveldėjimo - atsiradus nepilnamečiam paveldėtojui keičiasi paveldėjimo eilė. O ką kalbėti apie tai, ar iš esmės žmonėms priimtina turėti vaiką, kurio tėvas yra miręs.
Pataisomis taip pat bandoma eliminuoti lytinių ląstelių donorystės apribojimus, kad donoru galėtų būti bet kuris asmuo, neatsižvelgiant į jo amžių ar sveikatos būklę. Net nenumatoma, kiek kartų to paties donoro sperma galėtų būti panaudojama apvaisinimui, nors valstybės, kuriose tai leidžiama, riboja apvaisinimų skaičių, kad nekiltų kraujomaišos grėsmė.
Projekto pataisose siūloma leisti sukurti tiek embrionų, kiek pageidauja moteris ar numato gydytojas, ir neapriboti perkėlimo į gimdą. Tuo metu daugumoje išsivysčiusių Europos šalių į gimdą leidžiama perkelti ne daugiau nei tris embrionus, ir tik labai retais atvejais, esant medicininių indikacijų, - daugiau. Paprastai stengiamasi, kad perkeliamų embrionų skaičius būtų mažesnis ir už tris, nes daugybinis nėštumas yra didelė rizika vaisiams.
„Tai labai probleminis projektas, kurį skaitant kilo klausimas, ar koks nors medikas jį apskritai matė, - sakė A.Širinskienė. - Man net sunku pagalvoti, kad blaiviai mąstantys žmonės ryžtųsi siūlyti įteisinti tokias eksperimentines technologijas kaip embriono genų inžinerija. Juk net pasaulyje yra vienetai atvejų, kai buvo bandoma tai daryti, tačiau nepersodinant embriono į gimdą.“
Dar lapkritį grupė Seimo narių siūlė Civiliniame kodekse įtvirtinti nuostatą, kad pagalbinio apvaisinimo, kaip ir bet kurios kitos ligos, gydymas būtų reglamentuojamas ne įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vis dėlto toks siūlymas Seime nebuvo svarstomas nusprendus, kad tai prieštarauja Konstitucijai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Pagalbinį apvaisinimą siūloma reglamentuoti ne įstatymu, o Vyriausybės nustatyta tvarka
Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Juro Poželos pristatytas Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo, kaip ir bet kurios kitos ligos gydymas, būtų reglamentuojamas ne įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 49 Seimo nariai, prieš - 21, susilaikė 27 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomais - Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti pavasario sesijoje.
Galiojančiame Civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai.
Šiuo metu Seime svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama nustatyti pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat sutuoktinių ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių savo partnerystę asmenų, kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, ir pagalbinio apvaisinimo būdu gimusio vaiko teises.
Eltos inf.
