Ar tikrai NATO gintų Lietuvą?

NATO braška per siūles?

J.V.Žukas LRT akcentavo, kad šiuo metu jau reikia pradėti vertinti visus galimus NATO ateities scenarijus, įskaitant ir blogiausią - kas bus, jeigu Aljansas ims byrėti.

J.V.Žukas pabrėžė: JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsetas (Pete Hegseth) aiškiai pareiškė, jog paliaubas Ukrainoje turi užtikrinti Europa, o ne NATO, ir kad tai nebus NATO operacija.

„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad užpuolimo atveju arba paliaubų nutraukimo atveju, neįsijungia NATO mechanizmas, įsijungia atskiros šalys, kurios gali būti puolamos", - sakė J.V.Žukas.

Būtent tai buvęs Lietuvos kariuomenės vadas įvardija kaip didelį pavojų, verčiantį rimtai svarstyti ir įvertinti net pačias blogiausias ateities perspektyvas.

„Čia yra didžiulis pavojus. Aš tame matau pavojų. Tai NATO braška per visas siūles. Kas bus su NATO? Reikia skaičiuoti visus variantus. Ir pačius blogiausius. Ką mes darysime, jeigu vis dėlto nebeveikia tas 5 Vašingtono sutarties straipsnis? Reikia pradėti galvoti apie tai.

Aš buvau NATO kariniame komitete daug metų ir aš žinau, kada politikai kalba, kelia vieną ar kitą iniciatyvą, kariškiai šiaip visada galvodavo apie tai, koks yra pats blogiausias variantas ir skaičiuodavo tą variantą. Mums laikas pradėti galvoti apie tai, ką mes darysime, jeigu iš tikrųjų NATO ims byrėti?" - retorinį klausimą iškėlė J.V.Žukas.

5-asis straipsnis negaliotų

Kitas buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus „Vakaro žinioms" sakė, kad visiškai pritaria J.V.Žuko nuomonei.

„JAV išreiškė rimtą susirūpinimą Europos požiūriu į savo gynybą ir aiškiai išsakė: jei Europa velsis į karą pati, tai JAV gali likti nuošalyje. Tą esu girdėjęs ir iš Donaldo Trampo, ir iš kitų JAV aukštų pareigūnų", - sakė V.Tutkus.

Pasak jo, JAV, Lenkija bei Vokietija jau yra pareiškusios, kad savo karių į Ukrainą nesiųs.

„Kitiems pasiųsta aiški žinia: jei norite kariauti be JAV, kariaukite, tačiau jei dėl to sulauksite Rusijos atsako, NATO 5-asis straipsnis negalios. Ir visai kas kita, jei Rusija pati užpultų kurią nors NATO šalį. Nes tai reiškia, kad ji užpuolė NATO.

Kitaip tariant, viena, jei Europa pati išsiprovokuos, kita, jei bus užpulta be provokacijų.

Po tokių JAV pareiškimų nemanau, kad kažkas labai norės tiesiogiai veltis į karą Ukrainoje. Turime suprasti, kad Rusija yra branduolinė valstybė. Jos doktrina net sako, kad branduolinis ginklas gali būti panaudotas, jei kyla grėsmė Rusijos egzistencijai", - akcentavo V.Tutkus.

Tik taikdariai

Anot jo, visai kitas dalykas, jei būtų siunčiami taikdariai, abiem pusėms sutarus dėl paliaubų.

„Jei abi kariaujančios pusės nesutinka, kariai nebus pripažinti taikdariais - jie bus atskirų Europos valstybių karinis kontingentas. Bijau, kad Lietuva būtų viena iš labai nedaugelio valstybių, kuri siųstų karius karo metu.

Aš tikrai nesiūlyčiau Lietuvos karių siųsti į Ukrainą. Visų pirma todėl, kad neturime pakankamai pajėgų, kurios turėtų įtakos konflikto eigai. Na, o dėl taikdarių... Jei būtų priimtas bendras NATO sprendimas paliaubų metu siųsti taikdarius, aš paremčiau idėją, kad ir Lietuva prisijungtų prie šios misijos", - teigė V.Tutkus.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas paaiškino, kaip būtų aktyvuojamas NATO 5-asis straipsnis. Šalys, kitos NATO narės užpuolimo atveju, turi teisę į tris pozicijas: pritarti NATO aktyvavimui ir pačios įsijungti į užpultos „kolegės" gynybą, pritarti, bet tiesiogiai nedalyvauti arba pasiūlymą vetuoti.

Eksministras ramina

O štai buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas laikosi kiek nuosaikesnės nuomonės.

„NATO sutarties 5 straipsnis, neabejoju, ir toliau yra funkcionalus. Turiu mintyje, kad, net jei kokios nors NATO šalys turi abejonių ir nenori aktyvuoti 5-ojo straipsnio, kitos šalys vis tiek jį gali aktyvuoti. Lankstumas yra ir tą yra būtina žinoti.

J.V.Žukas sako, kad reikia pamąstyti ir apie blogiausius scenarijus ir toks požiūris yra teisingas. Modeliuoti reikia, bet vis tiek patariu neabejoti 5-uoju straipsniu", - „Vakaro žinioms" sakė L.Kasčiūnas.

Britų premjeras - karingas

„Vakaro žinios" primena, kad Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris paskelbė esąs pasirengęs dislokuoti karius Ukrainoje palaikyti taikai.

„Bet koks vaidmuo padedant užtikrinti Ukrainos saugumą padeda užtikrinti ir mūsų žemyno saugumą bei šios šalies saugumą", - akcentavo jis.

Savo ruožtu tokios galimybės siųsti taikos palaikymo misiją į Ukrainą neatmeta ir Švedija.

Apie tokius variantus diskutuota ir bene prieš metus - tuomet Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E.Makronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo. Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis dabar sako, kad kol kas Lietuvos karių siuntimas į Ukrainą yra pernelyg ankstyvas klausimas. Visgi, parlamento vadovas pažymi - jeigu derybų eigoje iškiltų toks poreikis, Lietuva svarstytų tokią galimybę.

„Manau, šiandien visiškai anksti kalbėti ir nėra apie ką kalbėti. Mes tikrai dar nežinome, nei kokio formato bus derybos, nei kokios taikos norima siekti, nes matome labai skirtingus pareiškimus - nuo iš esmės tokios kapituliacinės nuotaikos iki teisingos taikos formulės ieškojimo", - pirmadienį po Prezidentūroje vykusio susitikimo su šalies vadovu bei premjeru žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius GAIŽAUSKAS:

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje vėl kilo diskusijos apie galimą karių siuntimą į Ukrainą. Šiuo klausimu mano pozicija išlieka nepakitusi ir aiški - bet kokie tokie veiksmai privalo būti grindžiami NATO vadovybės kariniu patarimu bei aljanso bendra strategija. NATO sutartis yra mūsų saugumo garantas. Nė viena NATO valstybė narė negali savarankiškai siųsti savo karių į Ukrainą be bendro visų NATO narių sutarimo ir NATO vadovybės sprendimo. Tai yra esminis principas. Jokie vienašaliai, dvišaliai ar trišaliai susitarimai negali tapti NATO kolektyvinės gynybos pakaitalu. Nes tai būtų NATO sutarties laužymas.

Svarbu aiškiai suprasti: jei kuri nors valstybė nuspręstų vienašališkai ar siauroje koalicijoje siųsti karius į Ukrainą, toks sprendimas būtų priimtas be NATO 5-ojo straipsnio apsaugos. Tai reiškia, kad toks veiksmas ne tik prieštarautų NATO sutarties esmei, bet ir būtų rimtas aljanso vienybės pažeidimas. NATO saugumas kyla iš kolektyvinės gynybos - iš mūsų visų bendro įsipareigojimo veikti vieningai. Bet koks bandymas apeiti šią sistemą veikia tiesiogiai prieš NATO valstybių narių saugumą.

Todėl kategoriškai prieštarauju bet kokiam karių siuntimui į Ukrainą be NATO sprendimo ir mandato. Tai būtų ne tik pavojinga geopolitiniu požiūriu, bet ir galėtų sukelti strateginį chaosą, kuris pakenktų viso aljanso vientisumui.