1 nuotr.Seimo narė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad į rinkėjų sąrašus vis dar gali būti įtraukti keli tūkstančiai jau mirusių užsienyje gyvenusių lietuvių, kurių mirtys nėra apskaitytos Registrų centre. Todėl, pasak parlamentarės, Seimo ir Pasaulio lietuvių komisija kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) su prašymu apsvarstyti, kokiais kriterijais remiantis rinkėjų sąrašai Registrų centre galėtų būti peržiūrėti. Pasak D. Asanavičiūtės, tai padaryti labai svarbu, nes norint, kad artėjantis referendumas dėl daugybinės pilietybės būtų laikomas įvykusiu, svarbus kiekvieno rinkėjo balsas.
„Mes ir darbo grupėje dėl referendumo, ir Seimo ir Pasaulio lietuvių komisijoje paruošėme rezoliuciją ir esame ją pateikę VRK, kad būtų patikslinti rinkėjų sąrašai Registrų centre“, – Eltai teigė D. Asanavičiūtė.
Pasak Seimo narės, VRK buvo paprašyta suformuluoti kreipimąsi į Registrų centrą, pasvarstyti, pagal kokius požymius turėtų būti peržiūrėti gyventojų registrai.
„VRK paprašėme, kad formuluotų tokį prašymą Registrų centrui ir kad padirbėtų. Aišku, dabar rinkimai, tai, ko gero, užsitęsė šitas dalykas. Bet kiekvienas balsas yra svarbus ir šiaip reikėtų bet kuriems rinkimams susitvarkyti registrų centrus ir pasižiūrėti, ar yra kažkokių duomenų apie asmenis, kurie galbūt jau yra mirę“, – informavo ji.
D. Asanavičiūtė teigia, kad gali būti keli tūkstančiai užsienyje gyvenusių Lietuvos piliečių, kurių mirtys nėra apskaitytos Registrų centre.
„Tai gali nutikti žmonėms gyvenantiems užsienyje, kai tos šalies institucijos nepraneša nei ambasadai, nei mūsų šalies registrams, kad tas žmogus yra miręs. Tai tokie atvejai gali įvykti, jeigu artimieji asmenį laidoja ne Lietuvoje ir po to neregistruoja, arba jeigu artimųjų nėra. Tai tokia teorinė galimybė tikrai yra, o ar praktinė yra – norėtume išsiaiškinti“, – sakė ji.
Visgi, parlamentarė pripažįsta, kad peržiūrėti neatitikimus Registrų centre yra sudėtinga, todėl, pasak jos, reikia apibrėžti, kokiais kriterijais remiantis galima būtų identifikuoti mirusius asmenis.
„Tai galėtų būti galbūt amžius, arba jei nėra jokios absoliučiai ekonominės veiklos: nei pensijos, nei mokesčių – nieko apskritai. Tai tada galbūt reikėtų pasigilinti, tos valstybės tarnyboms siųsti užklausą, jeigu deklaruota gyvenamoji vieta ne Lietuvoje, ar to žmogaus nėra pas juos registruose“, – svarstė ji.
D. Asanavičiūtė akcentuoja, kad rinkėjų sąrašų peržiūrėjimas Registrų centre yra ypač svarbus ir artėjant referendumui dėl daugybinės pilietybės.
„Galbūt tai gali pasirodyti kaip juokas, bet referendume kiekvienas balsas yra labai svarbus, plius, tai būtų akstinas ir tiesiog sutvarkyti registrą“, – pabrėžė Seimo narė.
Savo ruožtu Vyriausioji rinkimų komisija savo atsakyme Eltai pažymi, kad rinkėjų sąrašus VRK sudaro remdamasi Lietuvos gyventojų registro duomenimis, kurie yra reguliariai atnaujinami.
„Pareigos tikrinti, dėl kokių priežasčių Lietuvos Respublikos piliečiai atsiranda gyventojų registre arba yra iš jo pašalinami, VRK neturi ir su tuo susijusių duomenų nevaldo“, – teigia VRK.
Referendumas dėl daugybinės pilietybės iš Lietuvos kilusiems asmenims vyks 2024 metais, kartu su Lietuvos prezidento rinkimais.
