respublika.lt

Atėjo metas sekti šalies vadovą

Rolando Pakso komentaras

(0)
Publikuota: 2021 vasario 28 19:00:41, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Netrukus gali atsitikti taip, kad pirmoji šalies pora - Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė - net tarpusavyje negalės pabendrauti intymiai. Stasio Žumbio nuotr.

Parlamentarai, buvę policijos vadai Algirdas Stončaitis ir Saulius Skvernelis užregistravo pataisas, kurioms įsigaliojus būtų leidžiama klausytis net šalies vadovo telefoninių pokalbių bei kitaip jį sekti. Jei tokie rimti žmonės teikia tokias pataisas, galbūt yra signalų, jog kažkokiems Gitano Nausėdos veiksmams būtina užkirsti kelią.

 

Koks tikslas?

„Draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos prezidentui", - būtent šią nuostatą iš kriminalinės žvalgybos įstatymo siūlo išbraukti A.Stončaitis ir S.Skvernelis. Paprastai įstatymų pataisos neatsiranda „iš pilvo". Pasiūloma sugriežtinti bausmes už gyvūnų kankinimą, kai nuskamba koks nors rezonansinis šuns kankinimo atvejis, atsiranda idėja didinti baudas už pernykštės nepjautos žolės deginimą, kai dėl tokių veiksmų suliepsnoja namai ir t.t. Galbūt yra informacijos apie galimą nusikalstamą G.Nausėdos veiklą?

„Gink Dieve. Paprasčiausiai ruošėme kitas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas ir atsirado idėja panaikinti nuostatą dėl šalies prezidento išskirtinumo, nes prieš įstatymą visi žmonės lygūs.

Tai tikrai ne didžioji žinia, ne svarbiausia aktualija", - „Vakaro žinioms" sakė A.Stončaitis.

Kaipgi tada Rolando Pakso, kai jis dar buvo prezidentas, pokalbiai telefonu su daugybe asmenų būdavo netgi žiniasklaidoje cituojami, jei sekti prezidentą draudžiama? Gal pataisa betikslė, jei vis tiek ir šalies vadovo atžvilgiu gali būti taikoma kriminalinė žvalgyba?

„Nebuvau tų įvykių dalyvis, tačiau kiekvieno pokalbio metu abonementai būna du. Gal būdavo klausomasi to, kuris skambina prezidentui. Tačiau pataisų esmė - ne prezidentas. Mes manome, kad tai yra be galo aktualu, klausimas yra pribrendęs. Kiek žmonių, kurie buvo sekami, pastaraisiais metais išteisinti ir net neturi galimybės skųstis, kad buvo sekami. Todėl ši tema visada aktuali", - tikino A.Stončaitis.

Jau sekė?

Pernai kilo skandalas, kai vienas VSD darbuotojų nutekino informaciją apie tai, kad per pastarąją prezidento rinkimų kampaniją informacija buvo renkama apie G.Nausėdos aplinkoje rinkimų kampanijos metu buvusius asmenis. Pranešėjas taip pat informavo, kad vadovybės nurodymu VSD taip pat rinko informaciją apie buvusį diplomatą Vygaudą Ušacką, dalyvavusį konservatorių partijos atrankoje dėl kandidato prezidento rinkimuose. Anot pranešėjo, VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė, kad „reikia paremti" V.Ušacko politinį oponentą Žygimantą Pavilionį „informacija, kuri įrodytų, kad V.Ušackas yra prorusiškas". Tiesa, VSD visa tai neigė.

Reikia apsaugoti

Dabar pataisų iniciatoriai sako, kad būtina užtikrinti didesnę žmogaus teisių ir laisvių apsaugą kriminalinės žvalgybos srityje. Naujos nuostatos aiškiai apibrėžtų asmens, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, teisę į informacijos gavimą apie jo atžvilgiu atliktus slaptus veiksmus bei galimybę skųsti šių veiksmų teisėtumą.

„Dažnai viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, teisininkų diskusijose galima išgirsti, kad Lietuvoje bet kuriam asmeniui gali būti taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės - pokalbių klausymasis ar netgi asmens sekimas - nors tam neturima jokio realaus pagrindo. Ne ką mažiau svarbu, kad pasibaigus tyrimui asmuo nėra informuojamas apie jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, nebent pačios tarnybos nuspręstų, kad asmenį yra tikslinga informuoti. Akivaizdu, kad tai yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir didžiulė valstybės problema, kelianti nerimą dar ir todėl, kad neturima jokių duomenų, kokie yra šio reiškinio mastai", - dokumento aiškinamajame rašte dėsto S.Skvernelis ir A.Stončaitis.

Pasak jų, reikėtų uždrausti kriminalinės žvalgybos priemones naudoti ilgiau nei metus.

„12 mėnesių terminas yra pakankamas laiko tarpas, kurio metu galėtų paaiškėti, ar yra rengiamos, daromos ar padarytos sunkios ar labai sunkios nusikalstamos veikos", - įsitikinę projekto rengėjai.

Anot jų, nelogiška ir tai, kad leidimą sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus gali išduoti bet koks teismas.

Todėl įsigaliojus pataisoms būtų numatyta: jei vienas apylinkės teismas neišduoda leidimo sekti, dėl leidimo būtų galima kreiptis į aukštesnės instancijos teismą.

Situaciją komentuoja apkaltos būdu nušalintas šalies prezidentas Rolandas PAKSAS:

- Iki šiol įstatyme numatyta, kad prieš vienintelį žmogų Lietuvoje - šalies prezidentą - negali būti taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės. Ši nuostata galiojo ir tada, kai jūs ėjote prezidento pareigas. Kaip tuo metu jūsų pokalbiai telefonu su įvairiais asmenimis būdavo tiksliai cituojami viešumoje?

- Noriu pateikti kelis pavyzdžius. Grįžtant iš Irako, kur aplankiau Lietuvos karius, man paskambino tuometinis Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski). Jis atviru tekstu pasakė: „užsuk pas mane, papasakosi ne tik kas Irake, bet ir kas ten pas jus Lietuvoje dedasi". Lėktuvas nusileido Varšuvoje, susitikome su A.Kvasnevskiu. Tai pirmas jo sakinys po pasisveikinimo buvo toks: „Jei Lenkijoje toks dalykas būtų, kad mano pokalbiai būtų klausomi ir dar viešinami, kaip Lietuvoje, aš tą pačią dieną pasitraukčiau iš pareigų." Kitaip tariant, net Lenkijoje buvo žinoma, kad mano pokalbių pasiklausoma.

Antras pavyzdys. Kai pas mane į kabinetą prezidentūroje atvykdavo tuometinis Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus, jis, atsisėdęs prie stalo, demonstratyviai išsiimdavo mobilųjį telefoną, iš jo ištraukdavo baterijas, pirštu parodydavo į lubas: mūsų visur čia klausomasi. Galite įsivaizduoti demokratinę XXI amžiaus valstybę, kur prezidento rūmuose susėdę prie stalo šalies vadovas ir saugumo vadas kalbasi nebūdami tikri, ar pokalbyje nedalyvauja dar kažkas?

Trečias dalykas. Grubiai sumodeliuosiu situaciją. Įsivaizduokime: dabar kalbasi Gitanas Nausėda su JAV prezidentu Džo Baidenu (Joe Biden). Kalbasi apie slaptus NATO reikalus. O slaptas pokalbis įrašinėjamas kokio nors pareigūno. Pasaulyje tai - neįmanomas dalykas. Prezidentas yra valstybės vadovas, tvarkantis ir itin slaptus reikalus. Bet mano laikais pokalbių būdavo klausomasi. Ar ne taip yra ir dabar, kai informacija tiesiog „plaukioja" paviršiuje, kai sekimo sankcijos bet ko bet kam išduodamos, kas nori nutekinama, informacija perkama, po to ja šantažuojama? Visi supranta, kad ribos peržengiamos, tačiau taip neturėtų būti.

- Kaip vertinate S.Skvernelio ir A.Stončaičio siūlymą?

- S.Skvernelį vertinu kaip vieną padoriausių Lietuvos politikų. Manau, jis pasiūlymą teikia vedamas dorų, racionalių tikslų.

- Įtariate, kad jis turi tokios informacijos apie dabartinį prezidentą, jog reikia jo atžvilgiu taikyti kriminalinės žvalgybos priemones?

- Manau, kad jis turi informacijos, jog vyksta kažkas, kam reikia užkirsti kelią. Aišku, aš to nežinau, tik spėju. Kiek pažįstu S.Skvernelį, neleisčiau sau manyti, kad jis turi blogų paskatų. Jis iki šiol tebėra vienas iš daugiausiai informacijos tebegaunančių pareigūnų arba politikų - gal turi kokios nors informacijos, kas yra negerai mūsų „Baltuosiuose rūmuose".

Tačiau mano pozicija yra priešinga: nė vienoje valstybėje šalies prezidentas negali būti sekamas. Jei toks projektas pasiektų plenarinių posėdžių salę, tai būtų didžiulė „dovana" Seimui. Kabutėse, nes nuo Seimo narių pozicijos priklausytų jų santykis su prezidentu. Būtų griaunami pamatai, sudėlioti Konstitucijoje. Aš esu tvirto prezidento šalininkas: valstybės vadovas turi turėti ir įgaliojimus, ir atsakomybę, esu priešininkas manipuliacijų, kurios buvo daromos (ir yra daromos): kai klausoma, ko tik nori, viešinama, ką tik nori. O kas tai norėjo uždrausti, buvo nušalinami iš pareigų. Konstitucija būdavo mindoma nuo ryto iki vakaro. Buvo atidaryta Pandoros skrynia, kurios iki šiol nepavyksta uždaryti.

- Manote, kad būtent po jūsų atvejo prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų sekimas?

- Nežinau, ar prasidėjo, bet bent jau atsiskleidė tokiu lygmeniu. Nes buvo galvojama: jei jau pavyko prezidentą nebaudžiamai „nukalti" tokiais būdais, reiškia, galime daryti ką užsimanę.

- Jei iš tikrųjų yra informacijos, kad šalies prezidentas gali daryti kažką nusikalstamo, kaip jį būtų galima „pričiupti", jei negalima vykdyti kriminalinės žvalgybos?

- Gyvenime visokių dalykų yra. Prisiminkime dvi Donaldo Trampo (Donald Trump) apkaltas. Nemanau, kad apkaltos rengtos gavus informaciją iš kriminalinės žvalgybos. Arba Votergeito skandalą - irgi nebuvo vykdoma kriminalinė žvalgyba. Prisiminkime, kad Lietuvoje kasmet pasiklausoma apie 80 tūkst. asmenų. Ar būtų normalu, jei koks nors pareigūnas iš buvusio bendramokslio, tapusio teisėju, gautų leidimą pasiklausyti prezidento? Neįsivaizduoju tokių dalykų.

Tokiu atveju reikia visą Prezidento įstatymą išmesti į šiukšlių dėžę ir sakyti, kad prezidentas - eilinis pilietis, kuriam nepriklauso nei apsauga, nei prezidento rūmai, nei prezidento vėliava. Tada visi prieš įstatymą būsime lygūs.


 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F

Sekite mus „Google“ naujienose.

Esame Facebook: būk su mumis Facebook

Esame Youtube: būk su mumis Youtube

Esame Telegram: būk su mumis Telegram

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

D.Trampas pavadino V.Zelenskį diktatoriumi. Ką apie tai manote?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kas turėtų kalbėti iš Signatarų rūmų balkono Vasario 16-ąją?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-8 -3 C

-7 0 C

-9 -1 C

-4 0 C

-2 +2 C

-2 +2 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-6 m/s