Atominės aferos tyrimai - tabu

Vengė kapstytis praeityje

Skandalingas tyrimas buvo atliekamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos dėl didžiausio iki 2006 m. įrangos tiekėjo Ignalinos AE poreikiams - UAB Energetikos tiekimo bazės. Verslininkai taip suįžūlėjo, kad įrangą iš Rusijos elektrinei tiekė dešimtis kartų brangiau nei rinkoje, paskui neva dėl sutarties pažeidimų didžiąją dalį pinigų susigrąžindavo kaip baudas ar netesybas, taip išvengdami mokesčių valstybei. Tačiau 2009 m. kovą FNTT informavo, kad per dvejus metus vykusį tyrimą įmonės veiksmuose nebuvo rasta nusikalstamos veikos požymių.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba ir Vilniaus apygardos prokuratūra nagrinėjo 2005 m. sutartį su Vokietijos ir Rusijos konsorciumu „GNS-Nukem“ dėl laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos projekto, kurio įgyvendinimas dabar vėluoja beveik 5 metus, ir valstybė dėl to patyrė daugiau kaip 56 mln. litų (16,2 mln. eurų) nuostolių.

2011 m. balandžio 1 d. pradėtas tyrimas baigėsi kaip Melagių dienos pokštas - daugiau kaip po metų byla tyliai nutraukta.

Kapstyti giliau nepaskatino nė įsiplieskęs skandalas dėl Ignalinos AE vadovų kyšininkavimo, kurio gijos nusidriekusios net į JAV. Kompanija „Data Systems & Solutions“ prisipažino 1999-2004 m. siekdama gauti užsakymų iš Ignalinos AE dovanomis, kelionėmis ir grynaisiais atseikėjusi apie 400 tūkst. JAV dolerių. Amerikiečių teisėsaugos surinktais įrodymais paremtoje byloje nerasti „nusikaltimo sudėties“ Lietuvos tyrėjai negalėjo. Tačiau šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl lemtingos priežasties - suėjo senatis.

Šešėlis krito ant vadovų

Vienintelė dar neužminkyta byla, susijusi su Ignalinos AE uždarymu, belikusi Panevėžyje. Tyrimą dėl galbūt iššvaistytų įmonės lėšų bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi valstybės įmonėje nuo praėjusių metų pradžios atlieka STT Panevėžio valdyba, jį kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūra.

Tyrimas pradėtas atsižvelgiant į Ignalinos AE 2010-2012 m. veiklos efektyvumo ir pagrįstumo audito išvadas. Aiškinamasi, ar buvę jėgainės vadovai nepadarė žalos įmonei. Įtarimų šešėlis krito ant buvusio Ignalinos AE vadovo Žilvino Jurkšaus bei buvusio valdybos pirmininko, energetikos viceministro Arvydo Darulio.

Jų parašai suraityti Ketinimų protokole, kuriuo Ignalinos AE siūlo sumokėti „Nukem“ už žalą, neva atsiradusią dėl įšaldytų radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro saugyklų statybų, 55 mln. eurų ir užtikrinti dar 17,9 mln. eurų rezervą.

Prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė „Vakaro žinias“ informavo, kad kol kas įtarimai šioje byloje niekam nepateikti.

Tiria per stebuklą

Seimo laikinoji komisija, tyrusi 2007-2012 m. energetikoje nuveiktus darbus, buvo šokiruota, nes specialiai deryboms su „Nukem“ pasamdyta tarptautinė advokatų kontora „Taylor Wessing“ įrodė, kad „Nukem“ pretenzijos negali viršyti 35 mln. eurų sumos.

„Galima būtų sakyti, kad nereikia gailėti ES donorų pinigų elektrinės uždarymui, bet „Taylor Wessing“ 23,5 mln. litų (6,8 mln. eurų) buvo sumokėti ne ES donorų, o lietuviški pinigai, surinkti dar iki uždarant Ignalinos AE“, - piktinasi laikinosios Seimo komisijos vadovas Artūras Skardžius.

Jo įsitikinimu, mokant advokatų kontorai už patarimus, kurie buvo ignoruoti, valstybei padaryta didelė žala. Be to, dėl vėluojančių statybų Ignalinos AE kas mėnesį patiria beveik po 1 mln. eurų nuostolių, nes turi užtikrinti vis dar iš reaktoriaus neiškrauto kuro saugumą. A.Skardžiaus teigimu, šį galimą piktnaudžiavimą teisėsauga tiria tik per stebuklą.

„Generalinė prokuratūra, kaip visada, būtų viską nuslėpusi, bet tuo metu vyko prokuratūros reforma ir nuo 2014 m. pradžios perskirsčius veiklos teritorijas Ignalinos AE atsidūrė ne Vilniaus, o Panevėžio apygardos prokuratūros veiklos srityje, o panevėžiečiai „užsikabino“, - džiaugėsi parlamentaras. - Tikiuosi, tyrėjai nustatys visus veikėjus, kurie užmerkė akis, kad kažkas pasipelnytų. Gal ir ne už dyką užsimerkė, nes protingi žmonės taip nesielgia - jeigu samdo konsultantus, remiasi jų atlikta analize, kad gautų geresnį rezultatą.“

Povilas Urbšys, Seimo narys:

- Kodėl prokurorai ir specialiųjų tarnybų tyrėjai tampa neįgalūs, kai susiduria su galimais nusikaltimais energetikos objektuose? - „Vakaro žinios“ teiravosi Seimo nario Povilo URBŠIO.

- Generalinė prokuratūra skelbiasi tirianti rezonansines bylas. Bet šiuo atveju, užuot sudarius tyrėjų grupę iš patyrusių prokurorų, bylų stengiamasi atsikratyti tarsi karštų bulvių - numesti į apygardų prokuratūrų lygmenį. Ten prokurorams ne dėl kvalifikacijos stokos, o dėl didelio darbo krūvio nepakanka laiko įsigilinti į šias bylas. Juolab kad jos iškeliamos dažniausiai jau įvykus neskaidriems įvykiams.

- Teisėsauga ir specialiosios tarnybos nesugeba ar nenori reaguoti laiku?

- Galima manyti, kad tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek kitos specialiosios tarnybos nedisponuoja šaltiniais, kurie laiku informuotų apie daromas aferas. Imkim kad ir „Nukem“ atėjimą į Lietuvą 2005 m.: kai būtent „Nukem“ laimi šimtamilijoninį konkursą Ignalinoje, išaiškėja, kad ši įmonė susijusi su „Rosatom“, o po kelerių metų jie ir oficialiai legalizavosi. Bet mes tuo metu dėl radioaktyviųjų atliekų saugyklos statybos jau buvome diskredituoti ES valstybių akyse.

„Nukem“ metė šešėlį valstybei, ar ji pajėgi įgyvendinti tokio dydžio projektus.

- Energetikos projektai - milijonų kasyklos. Ar įmanoma į juos įsisukti neturint politikų užtarimo?

- Energetika yra sritis, kur išsitrina ideologiniai skirtumai, ir kažkodėl ir vienoms, ir kitoms politinėms jėgoms esant valdžioje, tie projektai grimzta į korupcinius skandalus. „Nukem“ 2005 m. atėjo valdant socialdemokratams, samdė su šia partija siejamas įmones, paskui, įsteigus Energetikos ministeriją jau valdant konservatoriams, energetikoje ėmė rikiuotis kitos, ne tik statybininkų įmonės. Pasirodė garsioji „Lawin“ advokatų kontora, tarsi demonstruojama, jog energetika yra jų išskirtinės ganyklos ir į jas galima įeiti tik su jų palaiminimu. Suprantama, tie privatūs interesai negali taip gausiai vešėti be politinio „stogo“. VSD ir Generalinės prokuratūros vadovai savo elgesiu, man atrodo, reflektuoja į politinį interesą tuose projektuose. Ypač kas yra susiję su atomine elektrine, vertinama kaip „būti ar nebūti“ energetinei nepriklausomybei.

- Klausimui „vogti ar nevogti“ vietos nebelieka?

- Didžiausios vagystės mūsų valstybėje vyksta prisidengiant nepriklausomybe. Ir čia teisėsauga demonstruoja savo bejėgiškumą. Todėl neverta stebėtis, kad bylos nutrauktos. Dar neaišku, koks likimas gali būti likusios paskutinės bylos. Bet mane stebina EK pozicija, nes atominių elektrinių uždarymo projektuose didesnė dalis yra ES donorų lėšų. Kas gali paneigti, kad ES biurokratinių struktūrų veikėjai gyvena ne vien iš biurokratinio atlyginimo? Gal nubyra ir jiems. Juolab kad ginčuose su Lietuva EK atstovai, užuot suklusę, kur panaudotos šimtamilijoninės sumos ES donorų lėšų, labiau palaikė „Nukem“ pusę.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“