Atšipę dantys neįkando premjerui

Gerokai pašvinkusią naujieną apie naujojo premjero „nuodėmę“ tarsi specialiai taikyta pranešti vakar, kai Vyriausybės nariai prisiekė Seime. Esą naujasis premjeras S.Skvernelis mėgsta ilsėtis prabangiame Palangos viešbutyje. Ne tik per atostogas, bet ir būdamas kurorte darbo reikalais. Konservatoriaus Palangos mero Šarūno Vaitkaus vadovaujama savivaldybė prieš porą metų net ir sumokėjo už dvi S.Skvernelio nakvynes.

Dykaduoniai interneto komentatoriai kaipmat pasmerkė buvusį Lietuvos policijos generalinį komisarą ir vidaus reikalų ministrą, neva nenorėjusį susimokėti už viešbutį iš savo kišenės.

Tačiau panarpliojus skandalingąją istoriją paaiškėjo, kad S.Skvernelio nakvynių detektyvu ji pavadinta gerokai per skambiai. Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius juokavo, kad panašu, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, delegavusios S.Skvernelį į premjerus, politiniai oponentai jau visiškai išsikvėpė ieškodami dėmių ant naujosios valdžios atstovų mundurų ir kostiumų.

„Bandomoje eskaluoti istorijoje, nutikusioje 2014 metais, kai Palangoje vyko oficialus tarptautinis renginys, o Palangos miesto savivaldybė padėjo jį organizuoti, tuomečio generalinio policijos komisaro prasižengimo net šešėlio įžvelgti neįmanoma, - komentavo politologas. - S.Skvernelis dalyvavo renginyje kaip įstaigos vadovas, o tas, kas organizuoja renginį, jo dalyvius apgyvendina ir maitina tiek kartų, kiek numatyta renginio programoje. Čia jokių sąmokslo dalykų nereikia ieškoti.“

Tačiau tai, kad premjerą neva kompromituojanti informacija pasirodo būtent Vyriausybės narių priesaikos dieną, A.Krupavičius vertina kaip įspėjimą valdantiesiems: „Palaukite, palaukite, ilgai ieškojus galima ir iš tiesų ką nors surasti. Deja, pernelyg dažnai ir pernelyg daug mūsų politinėje ir viešojoje erdvėje atsiranda nepagrįstų faktais ir įrodymais istorijų. Vienos iš jų kartojamos, o kitos, dažnai daug reikšmingesnės, sąmoningai nutylimos. Šioje srityje iš tiesų reikėtų mums apsivalyti.“

A.Krupavičius priminė demokratinėse šalyse galiojančią nerašytą taisyklę, kad nauja valdžia pirmąsias 100 dienų nekritikuojama, ir siūlė bent jau pamėginti jos laikytis ir neeskaluoti dalykų, kurie neverti rimtesnio dėmesio.

Teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrino Akto signataras Egidijus Bičkauskas S.Skvernelio nakvynių detektyvą įvertino trumpai drūtai: „Kandama vien tik dėl to, kad įkąstų.“

Jeigu iš tiesų būtų padaryta pažeidimų ir S.Skvernelio bei Baltijos valstybių ir Lenkijos pasienio vaivadijos policijos vadovų nakvynės ir maitinimas apmokėtas neteisėtai, tai būtų visais įmanomais kanalais „ištriūbyta“, jeigu ne iškart po renginio, tai rinkimų kampanijos metu. Panašiai, kaip su pasimėgavimu opozicijos buvo narstomos politikų ir aukštų valstybės pareigūnų viešnagės ir maudynės Druskininkų SPA centre. Palangos meras yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, taigi apie tai, kas iš tuomečių valdančiųjų ir kada Palangoje nakvojo, kas už tai sumokėjo, konservatoriai, be abejonės, žinojo.

„Konservatorių kraujyje tie dalykai įaugę, bet ir kitose partijose panašių metodų yra. Kai labai nori, galima iš vienos malkos visą vežimą priskaldyti, - mano signataras E.Bičkauskas. - Mano galva, jeigu S.Skvernelis būtų atostogauti į Palangą važiavęs, tai tos nakvynės būtų jo problema. O šiuo atveju tai pačios savivaldybės problema - jeigu ten kažkas galvoja, kad savivaldybė netinkamai skirsto ir naudoja lėšas, tai savame kieme patys savivaldybių politikai turi ir susitvarkyti. Perkelti problemą nuo ligotos galvos ant sveikos, šiuo atveju ant S.Skvernelio, reikia ir saiko turėti...“

Pasak E.Bičkausko, eidamas į politiką, kiekvienas turi būti pasirengęs bet kada iš bet kur gauti niuksų. S.Skvernelis šiuo atžvilgiu jau yra pakankamai užsigrūdinęs, tačiau signatarui neramu dėl naujųjų Vyriausybės narių, kurie tik iš šalies stebėjo politikų „kovas be taisyklių“.

„Jie pateks „į apyvartą“ ne tik žurnalistams, kurie jau dabar gaudo kiekvieną žodį, o paskui pradės narstyti ir žmonas, ir vaikus, ir draugus. Jie pateks į savų ministerijų aplinką, kur ne vienam gali plaukai pasišiaušti, - teigė signataras. - Gali mėginti paimti viršų patarėjai, seni kadrai, ministerijų pilkieji kardinolai, kurie, net neabejoju, bandys daryti savo politiką naudodamiesi tuo, kad naujokas neturi vadovavimo dideliam kolektyvui patirties, nežino vietinių povandeninių srovių. Ar tie nauji žmonės su tuo susidoros, priklausys ne tik nuo jų pačių psichologinio pasirengimo, bet ir nuo to, kaip pavyks suburti patikimas komandas. O smūgių, patikėkite, bus...“


- Kas šitaip atkakliai ir nenuilstamai maišo košę, kuria nuo pat Seimo rinkimų drabstomi ir žmonių išrinkti politikai, ir nesusipratusi vyžota visuomenė? - „Vakaro žinios“ teiraujasi Seimo nario Povilo URBŠIO.

- Lietuvoje yra susiformavę neoficialūs galios centrai. Jų niekas nerenka, bet jie daro didelę įtaką valstybės sprendimams tarsi neoficiali valdžia, kuri save laiko aukštesnius už žmonių išrinktą Seimą, Vyriausybę, gal ir prezidentę. Galime kalbėti apie tam tikrą grupę asmenų versle, politikoje, žiniasklaidoje, kurie patys konstruoja žmonėms perspektyvą, kaip šie turi gyventi, kokioje valstybėje. Ne kaip Konstitucijoje įrašyta, kad valstybę kuria Tauta, ne - jie patys ją kuria, o žmonės turi aklai tikėti. Kai išaiškėjo, kad žmonės gali turėti savo balsą ir padaryti kitokius sprendimus, negu iš jų buvo tikėtasi, būtina įkalti visiems į galvas, kad jie padarė klaidą, kad yra negebantys suvokti, kaip reikia gyventi.

Turime ir tų neoficialių galios centrų veikimo žmonių sąmonėje rezultatą - pagal paskutines „Eurobarometro“ apklausas Lietuva išsiskiria iš ES valstybių tuo, kad mūsų žmonės mažiausiai tiki savo pilietinėmis galiomis. Ar gali turėti perspektyvų valstybė, jeigu jos piliečiai netiki savo asmeninėmis galiomis? Totalitarinėje valstybėje, iš kurios mes vadavomės, žmogus suvokė, kad jis yra tik sraigtelis. Šiandien tos grupės, kurias anksčiau vadinome „valstybininkais“, dabar sakome „elitas“, iš principo irgi kuria atmosferą, kuri prilygsta totalitarinei visuomenei, nes ir šiandien požiūris į žmones kaip į masę nepasikeitė - kažkas vis tiek nori tą masę minkyti ir formuoti jai gyvenimo tiesas. Žmogus reikalingas tik tam, kad prieitų prie urnos ir įmestų jam nurodytą biuletenį. O kai jis sugalvoja pažymėti savarankiškai, jis tampa išsiilgusiu sovietinių laikų. Rinkimų laimėtojai tampa neskaidrūs, prorusiški, jiems bandoma priklijuoti daugybę įvairiausių nuodėmių. Bandoma padaryti iš žmonių pasirinkimo tam tikrą grimasą, kad jie patys to pasirinkimo išsigąstų.

- Kodėl prieš rinkimus niekas neištraukė informacijos, kad S.Skvernelis nakvojo viešbutyje už savivaldybės pinigus - juk Palangos valdžioje daugybę metų sėdi konservatoriai, ir tie faktai, be abejonės, buvo žinomi?

- Rinkimų kampanijos metu, ypač po pirmojo turo, konservatoriai į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) žiūrėjo kaip į realiausius koalicijos partnerius. Aš suprantu, kad buvo tikėtasi ant LVŽS išjoti į daugumą Seime ir patiems formuoti Vyriausybę. Ne paslaptis, kad ir Gabrielius Landsbergis matavosi premjero krėslą, ir Andrius Kubilius su Rasa Juknevičiene manė ministrų postus esant ranka pasiekiamus. Tarp kitko, prieš antrąjį rinkimų turą buvo aiškiai pasiųsta žinutė rinkėjams: jeigu pasirinksite konservatorius, matysite Vyriausybėje A.Kubilių su R.Juknevičiene. Tai buvo padaryta sąmoningai, tačiau rinkėjus taip mobilizavo, kad jie didžiausią balsų skaičių atidavė LVŽS.

Antradienį po Vyriausybės priesaikos priėmimo buvo labai keista stebėti, kai daugiausia ministrus bėgo sveikinti konservatoriai. Dar keisčiau, kad būtent jie tarsi bando dabar prisiimti atskirų ministrų „tėvystę“, esą konservatoriai juos užaugino kaip politikus ir specialistus.

- Kaip manote, ar tie aršūs užgauliojimai, etikečių klijavimai, kurie būdavo išskirtinis rinkimų kampanijų palydovas, dabar taps kasdienybe?

- Nemanau, kad konservatoriai greitai susitaikys su ta savo nuoskauda. Kai kuriais atvejais matyti, kad jie jaučiasi tarsi sutrikę, pavyzdžiui, kai LVŽS, turinti Seime politinę daugumą, netaiko seno principo „svarbu ne ką sako, o kas sako“, kaip būdavo praėjusiose kadencijose, kai opozicijos teikiamus projektus valdantieji be jokių skrupulų atmetinėjo. Dabar atvirkščiai - opozicijos projektai vertinami ir net jiems pritariama. Vis dėlto, manau, kad konservatoriai prisidės prie visko, kad formuotų tą negatyvą, nes kol kas nėra jokių požymių, kad su jais galima būtų kalbėtis konstruktyviai. Labiau matyti, kad dabar kuo blogiau bus Lietuvai, tuo geriau bus konservatoriams.

Tam tikrą krizinę įtampą palaikyti, manau, tikslų turi ir kiti veikėjai. Yra verslo grupių, kurios yra ir bus nepatenkintos kai kuriais galimais naujos valdžios sprendimais, nes jie sumažins kažkieno pajamas. Manyčiau, kad vyksta konsolidavimas tų jėgų, kurios deda pastangas kiek tik įmanoma formuoti negatyvią nuomonę, kelti neigiamą žmonių reakciją, kurios tikslas būtų priešlaikiniai rinkimai. Jų rankose yra pinigai, viešoji erdvė, ir jie bando tai išnaudoti, taip pat ir pateikiant iškreiptą informaciją, kuri nori nenori sukelia tam tikrą reakciją. Jeigu kalbėtume apie informacinį karą, vykdomą ir tų grupių bei asmenų, kurie nėra patenkinti dabartiniu Tautos pasirinkimu, faktiškai jis vykdomas prieš savo Tautą - žmones, kurių dauguma padarė savo sprendimą per rinkimus ir nori pakeisti ydingą sistemą. O sistema priešinasi...

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"