Auksiniai kariuomenės samčiai

Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pranešimo, šiuos virtuvės įrankius Lietuvos kariuomenė įsigijo maždaug aštuonis kartus brangiau, nei tuo metu jie kainavo rinkoje.

Auksinius virtuvės įrankius kariuomenė įsigijo iš UAB „Nota bene“ - vienintelės bendrovės, pateikusios pasiūlymą šiam pirkimui. „Nota bene“ - laiko patikrinta kariuomenės tiekėja. Nuo 2006-ųjų ši bendrovė yra laimėjusi per penkiasdešimt skirtingo dydžio Lietuvos kariuomenės skelbtų viešųjų pirkimų už beveik 30 mln. eurų vertę.

„Vieno dalyvio konkursai ir ilgamečiai ryšiai su vienu tiekėju eliminuoja perkančiųjų organizacijų racionalų požiūrį į valstybės lėšų naudojimą - tai pasakytina tiek apie šį, tiek apie kitus Lietuvos kariuomenės ir „Nota bene“ sandorius, - sako Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė.  - Stipri kariuomenė turi naudotis kokybiška lauko virtuvių įranga, bet šiuo atveju lojalumas senam tiekėjui nugalėjo racionalumą, kurį būtų pademonstravusi bet kuri samtį rankoje nors kartą laikiusi šeimininkė.“

Su šia bendrove Lietuvos kariuomenė 2014 m. pasirašė 1,622 mln. eurų vertės preliminarią lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo sutartį. Remiantis ja, tais pačiais metais kariuomenė suformavo savo pirmąjį užsakymą už 173,8 tūkst. eurų - juo kartu su kitomis prekėmis ir nupirkti minėti įrankiai.

Viešųjų pirkimų tarnyba teisėsaugos institucijų prašymu atliko šių sutarčių vertinimą ir rado jose pažeidimų.

Pavyzdžiui, sutartyje nurodžius, kad visų prekių gamintojas yra „Karcher-Futuretech GmbH“ (išskyrus kelias prekes, kurių gamintojas „Dometic“), buvo pristatytos ir kitų gamintojų prekės, ant kurių bendrovė buvo užklijavusi lipdukus su „Karcher-Futuretech GmbH“ pavadinimu.

Kaip nurodyta Krašto apsaugos ministerijos Centralizuoto vidaus audito departamento atliktame įvertinime, Lietuvos kariuomenė priėmė ir atsiskaitė už sutarties reikalavimų neatitinkančias prekes, be to, dar už jas permokėjo - identiškų (to paties gamintojo, tokio paties modelio) prekių kainos rinkoje tuo metu buvo gerokai mažesnės.

Pavyzdžiui, už kiaurasamčius, kurių vienetas rinkoje tuo metu kainavo apie 9,20 euro, Lietuvos kariuomenė sumokėjo po 70 eurų. 250 eurų už vienetą Lietuvos kariuomenei kainavęs virtuvinis kapojimui skirtas peilis rinkoje tuo metu kainavo apie 44,42 euro. Už peilių galąstuvus sumokėta po 103 eurus už vienetą, nors to paties gamintojo toks pats galąstuvas kainavo apie 11,24 euro. Vartyti skirta mentelė rinkoje tuo metu kainavo 9,33 euro, tačiau „Nota bene“ už ją sumokėta po 75 eurus už vienetą. Virtuvinis sietelis, parduotuvėje kainavęs 20 eurų, Lietuvos kariuomenės įsigytas už 161 eurą. Identiška pjaustymo lentelė rinkoje tuo metu kainavo apie 28 eurus, tačiau Lietuvos kariuomenė sumokėjo po 180 eurų už vienetą.

Lauko virtuvių atsarginėms detalėms ir agregatams įsigyti Lietuvos kariuomenė planavo skirti iš viso 724 tūkst. eurų, tačiau „Nota bene“ pasiūlyta dvigubai didesnė 1,622 mln. eurų suma pasirodė priimtina.

Viešųjų pirkimų tarnyba neigiamai įvertino ir Lietuvos kariuomenės 1,342 mln. eurų karinių kastuvėlių pirkimą, kuriame Lietuvos kariuomenė laimėtoja paskelbė didžiausią - 1,522 mln. eurų - kainą pasiūliusią bendrovę „Nota bene“.

VPT šiuo metu dar nagrinėja gautą tiekėjo pretenziją dar vienam Lietuvos kariuomenės pirkimui. Jame laimėtoja pripažinta vėl „Nota bene“, su kuria pasirašyta 126 800 eurų vertės preliminarioji sutartis dėl antklodžių tiekimo.

Netrukus po skandalingų prekių paviešinimo visuomenei šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką prisiimti dėl to atsakomybę.

Tačiau J.Olekas sako, kad keleriopai brangiau virtuvės įrankius kariuomenei pardavusi įmonė sukčiavo ir šį veiksmą Krašto apsaugos ministerija bando įrodyti teisminiu būdu. Pašalinti šią įmonę iš tolesnių pirkimų KAM kol kas neturi juridinio pagrindo.

Pasak J.Oleko, tyrimą dėl galimo neskaidraus virtuvės įrankių pirkimo ministerija pradėjo 2014 m., KAM centralizuoto audito tarnyba visą tyrimo medžiagą perdavė Generalinei prokuratūrai, o už pirkimą atsakingam ministerijos pareigūnui už netinkamą konkurso organizavimą po tarnybinio patikrinimo buvo skirta drausminė nuobauda ir su viešaisiais pirkimais jis daugiau nedirbo.

Ministro teigimu, teisėsauga nusikalstamų veiksmų KAM pareigūno veiksmuose nerado, tačiau vakar generalinis prokuroras Evaldas Pašilis nurodė iš naujo įvertinti KAM vykdytą viešąjį pirkimą.

Bendrovės „Nota bene“ vadovas Andrius Jazgevičius „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba paviešintoje informacijoje privėlė klaidų.

„Paskelbė, kad per 10 metų laimėjome apie 50 pirkimų už bendrą 30 mln. eurų sumą. Tačiau kai kurios sutartys buvo preliminarios, be įsipareigojimų pirkti. VPT sudėjo preliminarių ir tikrų sutarčių sumas, o tai yra neteisinga, nes preliminari sutartis dar nėra užsakymas“, - teigė A.Jazgevičius.

Pasak jo, VPT pranešime paminėtos virtuvės įrankių kainos yra teisingos, tačiau paimtos iš preliminarių sutarčių. O kariuomenė mokėjo kainą, įrašytą tikrosiose sutartyse.

„Todėl mokėjo mažiau, tikrai ne 8 kartus permokėjo. Kiek - konfidenciali informacija. Tiesa, sutinku, kad pirko brangiau. Tačiau mes esame tik tarpininkai, pateikiame prekes už tokias kainas, kokias nurodo gamintojas. Aišku, man keista, kad kariuomenė sutiko mokėti tokią kainą. Bet jei yra užsakymas, mes jį ir vykdome“, - kalbėjo A.Jazgevičius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Kariuomenės viešieji pirkimai apskųsti STT

Seimo Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius, atsižvelgdamas į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pateiktas išvadas dėl lauko virtuvės įrangos bei palapinių sutarčių įgyvendinimo, kreipėsi į STT dėl tyrimo pradėjimo.

"Man didelį nerimą kelią ne tik šis "auksinių" įrankių viešasis pirkimas, bet visi Lietuvos kariuomenės skelbti viešieji pirkimai už bendrą beveik 30 mln. eurų vertę iš įmonės "Nota bene". Manau, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) privalo atidžiai išnagrinėti ir kitus kariuomenės skelbtus viešuosius pirkimus ir nustatyti, kas buvo atsakingas už biudžeto lėšų švaistymą. Generalinė prokuratūra atnaujino tyrimą dėl Lietuvos kariuomenės įsigytų virtuvės įrankių, tačiau STT galės išsamiau išnagrinėti dėl didelę žalą valstybei galimai daryto korupcinio nusikaltimo", - pažymėjo Audito komiteto pirmininkas V. Kamblevičius.


Seimo pirmininkė: kyla klausimas, ar ne per daug KAM turi pinigų

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) už gerokai didesnę nei rinkos kainą įvykdžius virtuvės įrankių viešąjį pirkimą, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė teigia turinti abejonių dėl ministerijai skiriamo finansavimo.

Pasak Parlamento vadovės, neūkiškai naudodama valstybės lėšas KAM diskredituoja 2014 m. politinių partijų pasiektą susitarimą dėl laipsniško gynybos biudžeto finansavimo didinimo.

"Man asmeniškai dabar kyla daug klausimų, ar ne per daug KAM turi pinigų", - "Žinių radijui" trečiadienį kalbėjo Seimo vadovė.

Anot L. Graužinienės, visos institucijos turėjo dėti pastangas nutraukti pirkimo procedūras vos tik sužinojusios apie spragas pirkimo sąlygose, o atsakomybė už per brangų pirkinį tenka konkursą vykdžiusiam asmeniui.

"Turi (atsakomybę, - ELTA.) prisiimti kaltas asmuo. Kaltas asmuo yra tas, kuris surašė tokias sąlygas šitam konkursui įvykti. Viešųjų pirkimų nupirkimo blogas rezultatas yra visada surašytose sąlygose kokių daiktų reikia", - kalbėjo Seimo Pirmininkė.

Lietuvos kariuomenės vadas J.V.Žukas nesikrato asmeninės atsakomybės

Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas apgailestauja dėl smūgio Lietuvos kariuomenės įvaizdžiui sudavusio virtuvės įrankių pirkimo skandalo ir nesikrato asmeninės atsakomybės.

"Aš tarnauju kariuomenėje, esu valstybės pareigūnas. Ir jeigu man metami kaltinimai, kad aš esu čia kaltas ir nevykdau pakankamai kontrolės ir, kad aš užtraukiau Lietuvos kariuomenei didelę gėdą ir, kad aš esu to priežastis, aš galiu tuoj pat apsisukti, išeiti ir padėti savo įgaliojimus, be jokios abejonės tuoj pat",- trečiadienį po susitikimo su Seimo Darbo partijos frakcija žurnalistams sakė J. V. Žukas.

Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu negalvoja trauktis iš posto, tačiau tai padarytų tuomet, jeigu nesiliautų kaltinimai viešoje erdvėje.

"Aš negalvoju trauktis, bet, jeigu ta lavina bus tokia ir tai sukels tokį masinį pyktį ir paniką kariuomenėje, kaltinimus viešoje erdvėje, kad aš čia esu kaltas dėl sugriauto kariuomenės įvaizdžio, aš pasitrauksiu",- sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Virtuvės įrankių pirkimo istorija yra, jo nuomone, labai išpūsta, nes niekas "kareiviams sidabrinių ir auksinių indų nėra pirkęs".

"Eina kalba apie 20 pozicijų, apie 20 daiktų. Pirkimas buvo aliktas už 173 tūkstančius eurų ir kai kilo įtarimas jis buvo sustabdytas. (...) 4 tūkstančiai eurų - tai yra ginčytini dalykai",- sakė J. V. Žukas.

Aiškindamas pirkimo procedūras jis akcentavo, kad kariuomenė savo pinigų nevaldo, neturi, pinigus turi ir skiria įvairiems pirkiniams Krašto apsaugos ministerija.

"Aš turiu labai daug visokios veiklos, nesu pirkimo komisijoje. (...) Aš asmeniškai nevaikštau į tas komisijas, nežiūriu, netikrinu kainų, aš nežinau kokios yra rinkos kainos",- sakė jis.

Lietuvos kariuomenės vadas tvirtino, kad nedalyvauja jokiuose korupcinėse schemose. "Aš asmeniškai nedalyvauju jokiuose korupcinėse schemose ir nesu suinteresuotas slėpti ką nors nuo visuomenės. Labai atsiprašau visuomenės, tų, kurie yra įsižeidę dėl to, kas čia vyksta, kurie aukojo pinigus kariuomenei. Man dėl to labai gaila, aš apgailestauju",- sakė J. V. Žukas.

Dėl kariuomenės vykdytų viešųjų pirkimų trečiadienį į savo posėdį jį pakvietė Seimo Darbo partijos frakcija.

"Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išplatinta informacija dėl per brangių 2014 m. vykdytų kariuomenės pirkimų priverčia sunerimti. Tokie veiksmai diskredituoja visą kariuomenės finansavimo didinimo politiką. Būtina, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) kuo skubiau imtųsi pokyčių savo pirkimų kontrolės sistemoje tam, kad tokie dalykai ateityje nepasikartotų", - po susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.

Anot K. Daukšio, pastaraisiais metais užuot ženkliau keliant Lietuvos žmonių atlyginimus bei pensijas, didesnis finansavimas buvo skiriamas krašto apsaugai, todėl tokie neadekvačiai brangūs Lietuvos kariuomenės pirkimai yra neteisingi ir valstybės, ir žmonių atžvilgiu.

"Susidariusi geopolitinė situacija mums signalizavo viena - krašto apsaugai turime skirti didesnį finansavimą, tą ir padarėme. Tai - teisingas žingsnis, tačiau toks kariuomenės lėšų švaistymas yra neatleistinas. Todėl, mūsų nuomone, tam, kad būtų sugrąžintas visuomenės pasitikėjimas Lietuvos kariuomene, turi būti nutraukti bet kokie brangūs ir valstybės biudžetui žalingi viešieji pirkimai ir imtasi pokyčių", - mano K. Daukšys.

Kitą savaitę dėl Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vykdytų pirkimų 2014-iais metais ketina aiškintis ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Seimo NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas linkęs kalbėti, visu pirma, apie Krašto apsaugos ministerijos atsakomybę ir sisteminę klaidą viešųjų pirkimų organizavime.

"Aš pasakyčiau, visu pirma, kad tai KAM atsakomybė, nes jie yra asignavimų valdytojai ir kiekvienas litas arba euras yra ministerijos atsakomybės klausimas. Taip pat sukurta tokia sistema, kad kariuomenė organizuoja tuos pirkimus, daro viešuosius konkursus, sudarinėja sutartis su tiekėjais, vėliau viską apmoka ministerija. Ar reikia dviejų perkančiųjų organizacijų - kariuomenės ir krašto apsaugos ministerijos, ar negalima centralizuoti visko į vieną vietą ir pirkti viską, ko reikia kariuomenei ir krašto apsaugos ministerijai, iš vieno centro ar iš vieno departamento? Aš manau, kad mes kelsime tai komitete kaip sisteminę klaidą",- žurnalistams sakė A. Paulauskas.

Paprašytas įvertinti Lietuvos kariuomenės vado svarstymus apie galimą pasitraukimą, A. Paulauskas sakė suprantąs jo jaudulį dėl smūgio krašto apsaugos autoritetui. "Kariuomenės vadas, matyt, jaudinasi taip, kaip ir mes visi. Įsivaizduokime, koks yra suduotas smūgis krašto apsaugos sistemos autoritetui, prestižui, pagaliau finansavimo visai dinamikai",- sakė NSGK pirmininkas A. Paulauksas.

Jo nuomone, nereikėtų kurstyti papildomų emocijų, o būtina viską paaiškinti žmonėms, pagaliau jų atsiprašyti.


J.Olekas: jaučiuosi pagavęs vagį, atidavęs teisėsaugai

Į viešųjų pirkimų skandalą patekęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad asmenys kalti dėl nepamatuotos prekių įsigijimo kainos, verti baudžiamosios atsakomybės.

"Prokuratūra turi tai ištirti ir atsakyti", - po trečiadienį vykusio Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdžio žurnalistams sakė J. Olekas.

Į klausimą, kaip vertina siūlymus atsistatydinti, jis atsakė: "Jaučiuosi pagavęs, liaudiškai tariant, vagį, atidavęs teisėsaugai ir dabar gąsdinamas pats vagiliavimu. Man atrodo, kad tai neteisingas sprendimas", - sakė jis.

Ministras teigė esąs dėkingas prokuratūrai, kad ji pagaliau atnaujino tyrimą. "Dabar esu patenkintas, kad tas tyrimas pradėtas, ir mes turėsime atsakymą ir jį pateiksime žmonėms", - sakė J. Olekas.

Įsiplieskusiame skandale jis įžvelgia politikavimą ir bandymą diskredituoti kariuomenės autoritetą žmonių akyse. "Manau, kad to daug kas galėtų norėti", - svarstė J. Olekas.

Krašto apsaugos ministras nedramatizuoja opozicijos ketinimų inicijuoti jam interpeliaciją, tvirtindamas, kad yra pasiruošęs atsakyti į visus klausimus.

"Nesu matęs interpeliacijos, interpeliacija - tai klausimai, į kuriuos aš atsakysiu", - sakė jis.

Kaip jau skelbta, 2014 m. vykdydama virtuvės įrankių pirkimą iš įmonės "Nota Bene" KAM permokėjo maždaug 8 kartus nei šių daiktų vertė rinkoje.

Siekiant sustiprinti krašto apsaugos sistemoje (KAS) vykdomų pirkimų vidaus kontrolės sistemą, 2015 m. sausio 1 d. Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamente buvo įsteigtas naujas Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyrius. Jo pagrindinis uždavinys yra prižiūrėti, kaip KAS perkančiosios organizacijos, atlikdamos viešuosius pirkimus, laikosi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir vykdo kitas prevencinės kontrolės funkcijas.

Eltos info.