1 nuotr.Seimo „aušriečiai“ paruošė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus, numatant išimtis politikams, valstybės pareigūnams ir tarnautojams.
Projekto iniciatoriai nurodo, jog viešojoje erdvėje dažnai manipuliuojama informacija apie asmenis, kurie prisipažino, jog kadaise yra slapta bendradarbiavę su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tokia medžiaga, pasak politikų, pateikiama be pagrindžiančių dokumentų, neretai kenkia žmogaus reputacijai, garbei bei orumui. Todėl, jų teigimu, išslaptinus bendradarbiavusių su KGB asmenų sąrašus, nebeliktų erdvės spekuliacijoms.
„Visuomenė turi teisę žinoti, kas bendradarbiavo su KGB, kaip plačiai ši organizacija buvo paplitusi Lietuvoje, kokią vietą KGB struktūroje užėmė vienas ar kitas asmuo“, – projekto aiškinamajame rašte nurodo iniciatoriai.
Visgi, įstatyme norima numatyti ir aiškią išimtį – nebūtų išviešinami su KGB bendradarbiavusių ir apie tai prisipažinusių politikų, valstybės tarnautojų, teisėjų, žvalgybos pareigūnų, profesinės karo tarnybos karių, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų, politinių partijų narių pavardės.
Nurodoma, jog tokia išimtis yra būtina, nes atskleidus tokius duomenis daliai tokių asmenų būtų nebeįmanoma tęsti tarnybą, užsiimti kita veikla, tokie asmenys būtų šantažuojami ir persekiojami, grasinama jiems patiems, jų šeimų nariams.
Be to, pažymima, jog visus politikus, dalyvaujančius prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldos rinkimuose, patikrinta Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) – kandidatai turi pateikti informaciją, ar yra bendradarbiavę su KGB. Tokios informacijos nepatikusieji – neregistruojami kandidatais arba yra išbraukiami ir rinkiminių sąrašų.
Kaip Eltai teigė „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno pavaduotojas Robert Puchovič, tokios įstatymo pataisos tėra pirmas laiptelis – anot jo, jeigu Seimas pritartų iniciatyvai
„Jeigu pavyks jį įgyvendinti, jeigu mūsų koalicijos partneriai ir ne tik koalicijos partneriai palaikys, tada galėsime kalbėti apie antrą etapą“, – Eltai sakė R. Puchovič.
KGB bendradarbių išslaptinimą numatančias įstatymo pataisas, R. Puchovič teigimu, kol kas pasirašė „Nemuno aušros“ frakcijos atstovai. Pastaroji politinė jėga tarp savo rinkiminių pažadų buvo įsipareigojusi išslaptinti su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis dirbusiųjų sąrašus.
Šiuo metu įstatymas numato, jog prisipažinę KGB bendradarbiai yra įrašomi į įskaitą, tačiau jų duomenys 75 metus yra įslaptinti ir saugomi.
Jeigu Seimas pritartų iniciatyvai, su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašas bei jų duomenys būtų išslaptinti nuo kitų metų sausio 1 d.
2015 m. Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus įslaptinti 75 metus. Iki tol įstatymas numatė, kad tokių asmenų duomenys yra įslaptinti iki 2015 m., tad baigiantis terminui parlamentas priėmė sprendimus šį laikotarpį pratęsti.
