1 nuotr.Penktadienį Seime renkasi keturių partijų, formuojančių valdančiąją koaliciją – „valstiečių“, „tvarkiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkai. Susitikimo metu, planuojama, bus pasirašyta ilgiau nei mėnesį derinta koalicinė sutartis.
Dar gegužės 30 d. šios partijos pasirašė memorandumą ir pradėjo ilgas derybas dėl Vyriausybės programos bei ministrų postų dalybas. Partijų deleguoti derybininkai derino partijų teikiamus siūlymus Vyriausybės veiklos planui, tačiau nebuvo išvengta nesutarimų.
Diskusijos kilo dėl vaiko priežiūrai skirtų pinigų didinimo
Naujos valdančiosios daugumos „statybose“ dalyvaujanti LLRA-KŠS reikalavo, kad vaiko pinigai būtų keliami iki 120 eurų, tačiau tam nepritarė „valstiečiai“ bei „tvarkiečiai“. Vis dėlto įvertinus biudžeto galimybes, vaiko pinigus buvo nuspręsta didinti iki 100 eurų – 70 eurų būtų mokama universali išmoka visoms šeimoms ir papildomai 30 eurų daugiavaikių arba socialiniai remtinų šeimų vaikams.
Derybomis nebuvo patenkinti ir „socialdarbiečiai“, taip pat reikalavę gerokai didinti vadinamuosius vaiko pinigus ir neslėpę pretenzijų į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovo postą. Vis dėlto dėl SADM posto nenusileidus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), pastaroji pozicija liko „valstiečių“ prerogatyvoje, taigi „socialdarbiečiams“ teko nusileisti.
„Kadangi atsitraukėme nuo SADM, dar kartą įrodėme, kad ne dėl postų liekame formuojant naują daugumą, o siekdami išlaikyti stabilumą valstybėje ir įgyvendinti užsibrėžtus visuomenei naudingus tikslus“, - ketvirtadienį Seime sakė Socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijos seniūnas Andrius Palionis, pridūręs, kad kaip alternatyva partijai yra siūloma Žemės ūkio ministerijos pozicija.
Nesutarė, kam turi priklausyti Seimo pirmininko kėdė
Didelės aistros virė ir dėl Seimo pirmininko posto, kuris, kaip numatyta memorandume, turėjo būti perleistas LSDDP, tačiau savanoriškai atsistatydinti dabartinis Seimo vadovas Viktoras Pranckietis atsisakė, argumentuodamas, jog priekaištų dėl darbo jam niekas neturi, o, kaip numato Seimo statutas, atstatydinimas galimas tik Seimo daugumai išreiškus nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu.
V. Pranckiečio nesutikimas trauktis papiktino LVŽS pirmininką Ramūną Karbauskį. Anot jo, Seimo pirmininkas turi atsitraukti dėl darnaus valdančiosios koalicijos suformavimo ir tolesnio darbo.
„Tai (reikalavimas V. Pranckiečiui trauktis pačiam - ELTA) gali skambėti kaip ultimatumas, bet tai nėra ultimatumas, tai tiesiog pasakymas, kad sutartyje numatyta, jog ta pozicija po sutarties pasirašymo priklausys Socialdemokratų darbo partijai“, - Eltai sakė R. Karbauskis.
Vis dėlto po trečiadienį vykusio LSDDP prezidiumo posėdžio, kuriame dalyvavo ir R. Karbauskis, buvo pareikšta, kad V. Pranckiečiui išsaugojus Seimo vadovo kėdę, koalicinė sutartis negalios.
Premjeras Saulius Skvernelis, vertindamas derybas dėl koalicijos, yra sakęs, kad kai kurie keliami reikalavimai yra neadekvatūs, o ketvirtadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad susitarimai dėl koalicijos turi būti grįsti bendromis vertybėmis ir darbais Lietuvos žmonių labui, o ne priklausyti nuo vieno posto.
„Nėra prasmės pasirašinėti koalicinės sutarties su išlygomis. Ar Seimas slaptu balsavimu išreikštų nepasitikėjimą Seimo pirmininku, šiuo metu negali atsakyti niekas. Kiekvieno Seimo nario mandatas yra laisvas ir tai jo apsisprendimo klausimas. Galiu tik pakartoti, kad dėl darbo Seimo pirmininkui niekas priekaištų nereiškia, tą viešai yra pasakę daugumos frakcijų Seime atstovai“, – teigė S. Skvernelis.
Nepriėjus bendro kompromiso dėl Seimo pirmininko posto, antradienį yra organizuojama nepasitikėjimo pareiškimo Seime procedūra. Tam, kad nepasitikėjimas V. Pranckiečiu Seime būtų išreikštas, reikia, kad slaptu balsavimu tam pritartų mažiausiai 71 parlamentaras. Pats Seimo pirmininkas yra įsitikinęs, jog jam užteks parlamentarų palaikymo ir postą jis išsaugos. Taip mano ir Seimo opozicija, dalyvauti balsavime dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu atsisakanti.
