„Baltijos tyrimai“: Esminių pokyčių partijų reitinguose nematyti

Taip pat sumažėjo palankiai vertinančiųjų pastaruoju metu retai viešojoje erdvėje pasirodančią socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę. Savo ruožtu didžiausius nuostolius visuomenės veikėjų vertinime patyrė prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prisijungusi parlamentarė Agnė Širinskienė.

Kaip rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa, per pastaruosius du mėnesius teigiamas A. Širinskienės vertinimas krito 16 proc. punktų. Šiuo metu „aušriečių“ frakciją palikusią Seimo narę palaiko 28 proc. respondentų, o nepalankiai vertina 56 procentai.

Sausio 25–vasario 8 dienomis vykdyto tyrimo duomenimis, per du pastaruosius mėnesius 8 proc. punktais smuko Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) vadovaujančios europarlamentarės V. Blinkevičiūtės (palankiai 27 proc., nepalankiai – 62 proc.) rezultatas, 7 proc. punktais – „aušriečių“ lyderio R. Žemaitaičio (palankiai 38 proc., nepalankiai – 48 proc.) bei Liberalų sąjūdžiui vadovaujančios Viktorijos Čmilytės-Nielsen (palankiai 29 proc., nepalankiai – 57 proc.) vertinimai.

Be to, 6 proc. punktais sumažėjo palankumas prezidentui Gitanui Nausėdai (palankiai 67 proc., nepalankiai – 26 proc.) ir Seimo nariui Ignui Vėgėlei (palankiai 31 proc., nepalankiai – 50 proc.), 5 proc. punktais – palaikymas europarlamentarui Virginijui Sinkevičiui (palankiai 42 proc., nepalankiai – 32 proc.), 4 proc. punktais – krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei (palankiai 31 proc., nepalankiai – 46 proc.).

Tuo metu 5 proc. punktais išaugo teigiamą nuomonę apie užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį (palankiai 31 proc., nepalankiai – 29 proc.) bei ekonomikos ir inovacijų ministrą Luką Savicką (palankiai 30 proc., nepalankiai – 33 proc.) turinčių respondentų. Taip pat 4 proc. punktais pagerėjo premjero Gintauto Palucko vertinimas (palankiai 53 proc., nepalankiai – 31 proc.).

Labiausiai smuko V. Blinkevičiūtės vertinimas

Lyginant su 2024-ųjų metų sausį vykdyta apklausa, teigiamas Vyriausybei vadovauti atsakiusios V. Blinkevičiūtės vertinimas smuko net 29 proc. punktais (nuo 56 iki 27 proc.).

Taip pat 10 proc. punktų krito į Seimą su „valstiečiais“ žengusio advokato I. Vėgėlės populiarumas (nuo 41 iki 31 proc.), 9 proc. punktais mažiau respondentų teigiamai vertina buvusį eurokomisarą V. Sinkevičių (nuo 51 iki 42 proc.), 7 proc. punktais – prezidentą G. Nausėdą (nuo 74 iki 67 proc.).

Taip pat per pastaruosius metus 5 proc. punktais sumažėjo palankiai vertinančiųjų „Nemuno aušros“ pirmininką R. Žemaitaitį (nuo 43 iki 38 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) vadovaujantį Ramūną Karbauskį (nuo 40 iki 35 proc.). 

Be to, 4 proc. punktais smuko kadenciją baigusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės (nuo 59 iki 55 proc.), A. Širinskienės (nuo 32 iki 28 proc.) bei buvusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio (nuo 17 iki 13 proc.) vertinimai.

Tuo metu 6 proc. punktais padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį (nuo 45 iki 51 proc.). Taip pat 3 proc. punktais išaugo buvusio Seimo nario, dabartinio europarlamentaro Aurelijaus Verygos vertinimas (nuo 36 iki 39 proc.).

Nepalankiausiai vertinamas G. Landsbergis

Tarp nepalankiausiai sausio pabaigoje–vasario pradžioje gyventojų įvertintų politikų rikiuojasi iš politikos pasitraukęs buvęs konservatorių partijos lyderis G. Landsbergis (76 proc. nepalankiai ir 13 proc. palankiai) bei Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis (74 proc. nepalankiai ir 17 proc. palankiai).

Taip pat tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai nepalankiausiai įvertino buvusią premjerę Ingridą Šimonytę (74 proc. nepalankiai ir 19 proc. palankiai), Lietuvos deleguotą eurokomisarą Andrių Kubilių (65 proc. nepalankiai ir 22 proc. palankiai) bei europarlamentarą Petrą Gražulį (62 proc. nepalankiai ir 25 proc. palankiai).

Taip pat į nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų aštuntuką pateko jau minėtos Lietuvos politikės – V. Blinkevičiūtė, V. Čmilytė-Nielsen bei A. Širinskienė.

Tuo metu tarp palankiausiai apklaustųjų įvertintų visuomenės veikėjų ir toliau pateko kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (palankiai 81 proc., nepalankiai 11 proc.) ir dabartinis šalies vadovas G. Nausėda (palankiai 73 proc., nepalankiai 20 proc.).

Daugiau nei pusė apklaustųjų teigiamai teigė vertinantys ir buvusią prezidentę D. Grybauskaitę (palankiai 55 proc., nepalankiai 36 proc.), Vyriausybės vadovą G. Palucką, Seimo bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį (palankiai 51 proc., nepalankiai 39 proc.), žurnalistą Andrių Tapiną (palankiai 44 proc., nepalankiai 40 proc.), V. Sinkevičių ir K. Budrį.

Kitus šiame tyrime vertinamus politikus bei visuomenės veikėjus gyventojai įvertino labiau nepalankiai nei palankiai.

Reikšmingų pokyčių partinių reitingų lentelėje nematyti

Naujausias tyrimas rodo, kad socialdemokratai ir toliau išlieka didžiausią gyventojų pasitikėjimą turinčia partija. Kadangi esminių pokyčių reitingų lentelėje nėra, aukščiausias jos vietas užsitikrina taip pat valdančiajai koalicijai priklausančios Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą „Nemuno aušra“.

Tyrime dalyvavusių asmenų buvo prašoma nurodyti, už kurią iš partijų jie būtų linkę balsuoti, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį. Savo balsą už europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės lyderiaujamą Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) atiduosiantys teigė 16 proc. respondentų. Lapkričio pabaigoje politinės jėgos palaikymas siekė 18 procentų.

Tuo metu paklaidos ribose „Nemuno aušrą“ aplenkusiems demokratams palaikymą nurodė reiškiantys 12,7 proc. apklaustųjų. Lapkritį Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio vedamą partiją palankiai vertino 11,7 procento.

Savo ruožtu balsuosiantys už „aušriečius“, jei rinkimai vyktų artimiausia savaitgalį, tikino 12,3 proc. tyrimo dalyvių, kai prieš du mėnesius šis skaičius siekė 13,5 procento. 

Toliau rikiuojasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ketinantys palaikyti į buvusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno rankas vasarį perimtus konservatorius naujausio tyrimo metu teigė 8,3 proc., kai lapkritį tai daryti planavo 10,8 procento.

Panašų rezultatą demonstruoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Naujausioje apklausoje pasiryžę balsuoti už Ramūno Karbauskio vedamą jėgą buvo 7,5 proc., kai prieš du mėnesius – 6,7 proc. apklaustųjų.

Tyrimo duomenimis, reikiamos 5 proc. kartelės Seimo rinkimuose, jei jie vyktų artimiausią sekmadienį, neperkoptų parlamento vicepirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis (tiek vasarį, tiek lapkritį – 3,8 proc.), taip pat Darbo partija (vasarį – 3,1 proc., lapkritį – 2,6 proc.).

Be to, reitingų lentelės apačioje rikiuojasi 1,5 proc. palaikymo turinčios Laisvės bei Lietuvos regionų partijos. Taip pat – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (1,4 proc.), „Laisvė ir teisingumas“ (1,4 proc.), Lietuvos žaliųjų partija (1,3 proc.) ir Nacionalinis susivienijimas (1 proc.).

Dar 0,4 proc. (lapkritį – 0,2 proc.) tyrimo dalyvių teigė balsuosiantys už kitą politinę jėgą, o likusi dalis – 27,8 proc. (lapkritį – 21,4 proc.) – nurodė nežiną arba iš viso nebalsuosiantys rinkimuose.

Reikšmingai išaugo „aušriečių“ palaikymas

Lyginant su 2024-ųjų metų sausį vykdyta apklausa, 10 procentinių punktų išaugo R. Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ populiarumas (nuo 2,1 proc. iki 12,3 proc.).

Tuo metu LVŽS palaikymas per pastaruosius metus kiek smuko (nuo 10,6 proc. iki 7,5 proc.). Visų kitų partijų vertinimai pakito tik paklaidos ribose.

Tapo mažiau matomais

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad nežymiai kritusį pasitikėjimą „valstiečiais“ būtų galima sieti su tuo, kad politinei jėgai po Seimo rinkimų taip ir nepavyko prisijungti prie valdančiosios daugumos.

„Buvo manoma, kad LVŽS dalyvaus valdančiųjų partijų veikloje, tačiau paaiškėjo, jog ten „valstiečių“ nebus. Tai ir jie, ir jų lyderiai tapo mažiau matomais. (...) Šiuo metu partija nepriklauso nei radikaliai opozicijai, nei pozicijai – galima sakyti, kad yra truputį niekur“, – Eltai aiškino R. Ališauskienė.

Tuo metu per pastaruosius metus reikšmingai padidėjęs „Nemuno aušros“ rezultatas „Baltijos tyrimų“ direktorei nuostabos nekelia.

„Prieš metus šios partijos praktiškai nebuvo viešojoje erdvėje. Būtent per prezidento bei Europos Parlamento rinkimų laikotarpį ji šovė į viršų“, – priminė ji.

Apklausa vyko 2025 metų sausio 25–vasario 8 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų amžiaus ir vyresnių), apklausa vyko 114 atrankos taškų.

Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.