Bankai verkia dėl pelno, žmonės - dėl įkainių

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pateikė duomenis, jog Lietuvos verslininkai, jei pasirenka pirmąjį paslaugų planą, per mėnesį sumoka bankui 4,50-12 Eur. Tuo metu latviai verslininkai už tokį patį planą moka 3-7 Eur, o estai - 7,9 Eur. Antrojo plano tarifai lietuviams verslininkams - 10-20 Eur, latviams - 17-24 Eur, o estams - 13-14 Eur. Tačiau, nepaisant lietuviams verslininkams pačių didžiausių tarifų, Lietuvos banko užsakyta apklausa rodo, kad žmonių pasitenkinimas bankinėmis paslaugomis pernai buvo didesnis nei užpernai.

Galbūt pasitenkinimo priežastis ta, kad lietuviai nesidomi estų, latvių, lenkų bankiniais tarifais? Tiesa, ne verslo klientams paslaugų krepšelio kaina - 0,90-
2 Eur per mėnesį. Be to, M.Jurgilas politikams priminė, jog Lietuvoje iš viso veikia 786 mokėjimo paslaugų teikėjai. O bankų pelnas, anot M.Jurgilo, nors pernai sumažėjo 16,4 proc., išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Bankai veikia stabiliai. Tiesa, jų pelningumas jau trejus metus mažėja. Bankai susiduria su likvidaus turto pertekliumi, tai yra, kaip vaizdžiai išsireiškė BFK komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, sėdi ant pinigų maišo, o tų pinigų neišskolindami negauna pajamų. Todėl spaudžiami didinti tarifus (kieno spaudžiami? - red.past.).

O kas galėtų priversti komercinius bankus sumažinti mūsų verslininkams taikomus tarifus? Gal Konkurencijos taryba? Tačiau šios institucijos vadovas Šarūnas Keserauskas, kaip dažniausiai, viską suverčia rinkos dydžiui. O taryba dirba tik su konkurencijos iškraipymais.

„Nebūtinai didesnės kainos nei kitose valstybėse reiškia pažeidimą, - kalbėjo Š.Keserauskas, - aplinkybių yra labai daug. Mes su Lietuvos banku esame pradėję rinkos tyrimą, kokia yra galimybė smulkiam ir vidutiniam verslui gauti finansavimo paslaugas. Pavasarį bus paskelbtas pirmasis dokumentas išvadų ir rekomendacijų."

Finansų ministerijos atstovė Vaiva Česnulevičienė patikino, jog ministerija irgi kartu su Lietuvos banku labai aktyviai stengiasi pritraukti į bankinių paslaugų rinką naujų žaidėjų, taip skatinti konkurencingumą.

Tad skatinsime, stebėsime, o kada sulauksime konkrečių rezultatų? Kada ir lietuviams verslininkams sumažės bankinių paslaugų tarifai?

Anot BFK pirmininko M.Majausko, jo vadovaujamas komitetas neturi tikslo demonizuoti komercinių bankų:

„Lupdami juos ilgalaikio rezultato nepasieksime. Mūsų spaudimas neprilygs bankų akcininkų spaudimui didinti pelnus. Vienintelis priešnuodis - pritraukti kuo daugiau naujų rinkos dalyvių."

Situaciją komentuoja Seimo BFK narys, buvęs BFK pirmininkas Valius ĄŽUOLAS:

Dar praėjusią Seimo kadenciją buvau subūręs darbo grupę, dirbome pusę metų, kad išsiaiškintume, kodėl Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai mums taiko didesnius tarifus nei kitur. Lietuvos bankas yra atsakingas už komercinių bankų priežiūrą, pagrįstus įkainius, o man paprašius duomenų, kokie tarifai taikomi Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje - atsakydavo: „Ai, tai užims daug laiko."

Bet Lietuvos banko funkcija yra komercinių bankų priežiūra! Jei funkcijai vykdyti trūksta kokių teisės aktų, reikia eiti į Seimą, prašyti, kad būtų priimti atitinkami teisės aktai. Bet iš Lietuvos banko jokios iniciatyvos nebuvo.

Bankai taiko Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje skirtingus tarifus. Mes bandėme klausti, kodėl - atsakė, kad rinkų dydžiai skiriasi! Kur logika? Negi Lietuvos rinka už Estijos - mažesnė?

Europos Sąjunga išleido direktyvą apie griežtas sankcijas, jei pažeidžiama konkurencija finansų rinkoje. Tai Lietuvos bankas ir Finansų ministerija atėjo su pasiūlymu suderinti šią direktyvą su mūsų įstatymine baze beveik po 4 metų, kai Lietuvai jau grėsė baudos. O jei kokia direktyva nukreipta prieš smulkųjį verslą, atbėga į Seimą po vieno kelių mėnesių.

Kiek komercinių bankų Lietuvoje yra nubausti už rinkos pažeidimus? Sumokėdavo už pažeidimus 3000 -10 tūkst. eurų baudas, o pelnai milijoniniai. Mes sudėjome sankcijas - 5 proc. nuo apyvartos, 10 proc. nuo pažeidimo sumos, o Lietuvos bankas iki to laiko miegojo, nors baudos bankams buvo simbolinės. Mums sakė, kad negalima apmokestinti bankų pelno ne 15 proc., bet 20 proc. tarifu. O pasirodo - viskas galima.

Jei rinkoje nėra konkurentų, kodėl bankams neįsivedus dar didesnių įkainių? Žmonės Lietuvoje smaugiami, kad atsiskaitinėtų kortelėmis, nes nuo kiekvieno mokėjimo bankui 2-3 proc. nubyra. Provincijoje trūksta ir bankų skyrių, ir bankomatų, o Švedija įstatymu įpareigojo bankus, kad visoje Švedijoje grynųjų pinigų išėmimo tinklas turi būti užtikrintas, nes smulkusis verslas atsiskaito grynais pinigais. Baudos už įstatymo nevykdymą 5-10 proc. nuo apyvartos. Paklausiau Lietuvos banko - o kodėl mes taip nedarome? Atsakė, kad tai prieštarautų Europos Centrinio Banko politikai. O ECB iš tikrųjų pagyrė Švediją.