Be trijų raidžių Seimas negali

„Seime kuriamas antikonstitucinis buldozeris Lietuvos valstybinės kalbos statuso traiškymui. Švietimo ir mokslo komitetas ką tik uždegė žalią šviesą tolesniam svarstymui dėl išplėstinio užsienietiškų vardų ir pavardžių rašymo pirmajame asmens dokumento lape. Konstitucinis Teismas (KT) nedviprasmiškai yra konstatavęs, kad asmenvardžiai pirmame puslapyje rašomi Lietuvos valstybine kalba, o išimtis gali nustatyti tik Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). Pastaroji yra patvirtinusi tik dvi išimtis: pirmame puslapyje nelietuviškais rašmenimis asmenvardžius galima įrašyti tik užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos pilietybę, ir su užsieniečiais santuoką sudariusiems asmenims.

Tačiau komiteto aritmetinė dauguma davė eigą Andriaus Kubiliaus teiktam projektui, kuriuo norima pirmame puslapyje leisti piliečio prašymu rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. Tai yra, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir paėmė jo pavardę", - informavo P.Urbšys.

Pasak jo, kitaip tariant, norima įteisinti rašybą ne pagal valstybinės kalbos reikalavimus, o pagal istorines aplinkybes.

„Jei iki šiol Lietuvos okupaciniais laikotarpiais atsiradusias pavardes, rašomas nevalstybine kalba, buvo draudžiama įrašyti į pirmą puslapį, tai dabar norima tai įteisinti, leidžiant naudoti ir raides „w", „q" ir „x". Tačiau tokios nuostatos, kaip pastebėjo Seimo Teisės departamentas, neatitinka VLKK išvadų, į kurias įstatymų leidėjas, anot KT, negali neatsižvelgti. Komitetas to nepaiso ir su trenksmu atmetė kitų konservatorių Audroniaus Ažubalio bei Lauryno Kasčiūno siūlymą tik kituose puslapiuose sudaryti galimybę rašyti asmenvardžius lotyniškais rašmenimis, kaip šiuo metu daro latviai", - akcentavo eksparlamentaras.

Lotyniškų raidžių išpažinėjai, anot pašnekovo, bando įteigti, kad kalba yra gyva ir jos keitimasis - natūralus dalykas.

„Bet šis keitimasis neturi virsti išsigimimu. Dabar madinga kalbos darkymą pridengti šiuolaikiškais komunikaciniais poreikiais: neva kalba turi būti priderinta prie naujų vartotojiškų poreikių. Bet kalbos reikšmė neapsiriboja vien tik tuo. Kaip ir visos kalbos, lietuvių kalba turi ir estetinę, reprezentacinę funkciją, kuri atspindi Tautos tradicijas, savimonę, istoriją ir net psichologiją. Bet šitos funkcijos yra ignoruojamos.

Tie, kurie propaguoja lotyniškus rašmenis, išsijuosę kalba apie kitataučių interesus, nors iš tikro nori įteisinti tarp jų diskriminaciją: juk tada už borto būtų paliekami tie, kurių pavardėse yra ne tik „w", „q" ar „x". Nesugebama suvokti lietuvių kalbos išsaugojimo svarbos ne tik Europos, bet ir pasaulio kalbos kultūros kontekste. Juk lietuvių kalba yra archajiškiausia iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugelį indoeuropiečių prokalbės ypatybių. Ir tai mums uždeda didžiulę pareigą bei atsakomybę", - tvirtino P.Urbšys.

Jis priminė, kad dar 2007 m., kai pasireiškė pirmos tendencijos dėl nelietuviškų vardažodžių rašybos įteisinimo, garsus kalbininkas prof. Vincas Urbutis tai įvardino kaip lietuvių kalbos išdavystę. Tą patį pasakė mūsų iškilusis poetas Justinas Marcinkevičius.

„Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose mūsų akivaizdoje", - J.Marcinkevičių citavo J.Urbšys.

Eksparlamentaras sako, kad skubiai komitetuose svarstomas projektas rodo, jog jį siekiama prastumti dar pavasario sesijoje. Be to, jis pažymėjo, kad nevienareikšmiškai visuomenėje vertinamų sprendimų stūmimas rodo, kad net pačioje valdančiojoje koalicijoje (ir net pačioje konservatorių frakcijoje) yra nesutarimas fundamentaliais klausimais. Pavyzdžiui, ir dėl vienalytės partnerystės prieš balsavo arba susilaikė keliolika konservatorių, keli liberalai.

„Susidaro įspūdis, kad konservatoriai nelabai žino, koks yra jų rinkėjų ratas. Iš vienos pusės jie nori būti liberalesni už liberalus, tačiau iš kitos pusės tarsi nori atstovauti konservatoriškai pusei, tačiau savęs pačių neigimu tik atstumia ir vienus, ir kitus", - reziumavo P.Urbšys.