Blogi dirba, geri išmetami

Vyriausybė apsisprendė be motyvų

Jei pataisoms pritars ir Seimas, naujovės palies apie 3 tūkst. biudžetinių įstaigų vadovų, vadovaujančių socialinės globos įstaigoms, mokykloms, kultūros centrams. Jiems šiuo metu jokios kadencijos neįteisintos. Naujienos aktualios ir bibliotekų vadovams, kurių kadencija - 5 metai, tačiau kadencijų skaičius neribojamas. O Vyriausybė norėtų, kad visų įstaigų vadovų kadencija truktų 4 metus. Tas pats žmogus įstaigai negalėtų vadovauti daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Net ir labai gerai dirbantys. Motyvas? „Vyriausybė priėmė tokį politinį sprendimą ir pavedė mums jį įgyvendinti“, - atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Siūloma, kad biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas būtų priimami konkurso būdu ketverių metų kadencijai. Tas pačias pareigas būtų galima eiti ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Pasibaigus pirmajai kadencijai, darbo sutartis pratęsiama antrajai kadencijai neskelbiant konkurso, jei visi žmogaus veiklos vertinimai pirmos kadencijos metu buvo geri arba labai gerai. Veiklos vertinimas vyktų kartą per metus - iki atitinkamų metų sausio pabaigos. Jei du kartus iš eilės įvertinimas būtų neigiamas, vadovas iš pareigų atleidžiamas.

Projekto šalininkų teigimu, biudžetinių įstaigų vadovų veiklą vertintų tų įstaigų steigėjai. Pavyzdžiui, ar gerai dirbo bibliotekos vadovas, spręstų kultūros ministras arba jo įgalioti asmenys, ar tinkamas yra mokyklos direktorius, spręstų meras arba jo įgalioti asmenys ir t.t. Vertinama esą būtų pagal tai, kaip biudžetinės įstaigos vadovui pavyko atlikti nustatytas metines užduotis, pasiekti nustatytus siektinus tikslus. Vertinama būtų pagal iš anksto suderintus vertinimo rodiklius.

Susidorojimo įrankis

Tačiau gali būti, kad toks projektas Seime neras pritarimo. Pavyzdžiui, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys mano, kad tai viešąjį sektorių padarytų visiškai priklausomą nuo politikų.

„Jei Lietuvoje vyrautų vakarietiškos politinės kultūros standartai, tai tas rotacijos, kadencijų principas galėtų egzistuoti. Tačiau žinant, kad Lietuvoje ne tik teisėsaugos institucijų vadovų, bet ir švietimo, kultūros įstaigų vadovų postai tampa vos ne politinio pasitikėjimo, tai tas rotacijos principas gali būti panaudojamas kaip įrankis susidoroti su neparankiais įstaigų vadovais. Kartu yra ta problema, kad kai kuriose įstaigose vadovai, pelnę politikų palankumą nepriklausomai nuo kompetencijos ir darbo rodiklių, lieka ilgam tuose postuose ir yra nepajudinami. Tačiau abejoju, ar siūlomas rotacijos principas padės išspręsti mano minėtą pastarąją problemą - biudžetinių įstaigų depolitizavimą. Turėtų būti skelbiami skaidrūs konkursai pareigoms eiti“, - samprotavo P.Urbšys.

Vertintų pagal lojalumą

Politiko teigimu, didelis absurdas, kad biudžetinių įstaigų vadovų tinkamumą vertintų patys politikai - merai, ministrai ir panašiai.

„Vertinimas bus subjektyvus, nes bus vertinama pagal lojalumą tam tikrai partijai, o ne pagal pasiektus rezultatus. Dabar dalis švietimo, kultūros įstaigų vadovų jaučiasi nepriklausomi nuo politikų įtakos. O ta rotacijos sistema priklausomais padarys daugumą. Bet jei jau norime įvesti rotaciją, paraleliai reikia keisti ir kitus įstatymus. Pavyzdžiui, įteisinti, kad tokių įstaigų vadovai negali priklausyti politinėms partijoms. Nes dabar, pavyzdžiui, tam, kad mokyklų vadovai galėtų gauti finansavimą renovacijai, jie sutinka įstoti į valdančiųjų partijų gretas. O tada ir kiti sprendimai derinami su partijomis. O tai nėra normalu. Ir atvirkščiai: tie, kurie atsilaiko spaudimui ir nestoja į partijas, pasiekia geresnių rezultatų, nes sprendimus priima mokyklų bendruomenės, o ne politikai. Jei sudarytume dešimties geriausių mokyklų sąrašą, išaiškėtų, kad jų vadovai nepriklauso partijoms. Ir dar išaiškėtų, kad jie yra ilgamečiai mokyklų vadovai. Todėl pasikartosiu: ar nebus rotacija panaudota susidoroti su gerai dirbančiais ilgamečiais, bet partijoms nelojaliais vadovais?“ - svarstė P.Urbšys.

Rotuokime ir seimūnus

Parlamentaro teigimu, jei jau einame prie to, kad visų biudžetinių įstaigų vadovams nebus galima dirbti daugiau nei dvi kadencijas iš eilės, tą patį, siekiant nuoseklumo, reikėtų įteisinti ir Seimo nariams.

„Jei sako, kad biudžetinėse įstaigose rotacija būtina, kad neįsivyrautų stagnacija, logiška, kad visuotinė rotacija turi būti ir Seime, kuris taip pat yra valstybės institucija“, - sakė Seimo narys.

Vykdo politinius užsakymus

P.Urbšys priminė, kad kalbos apie visuotinę rotaciją visų pirma išėjo iš prezidentės lūpų.

„Kalbos apie rotaciją išėjo iš prezidentės, ji tvirtino, esą būtinos permainos tam tikrose srityse. Pažiūrėkime, kas iš to išėjo? Kas tapo vadovais, kuriuos skiria prezidentė? Turiu omenyje FNTT, Generalinės prokuratūros, VSD vadovus. Man kyla klausimas, ar tie asmenys buvo pasirinkti pagal kompetenciją, ar pagal atsidavimą prezidentei. Manau, kad antrasis variantas, nes tie vadovai nėra laisvi ir yra labiau panašūs į politinio pasitikėjimo asmenis, o to neturėtų būti demokratinėje valstybėje, nes tokios institucijos pas mus jau vykdo politinius užsakymus“, - tvirtino P.Urbšys.

Audronė PITRĖNIENĖ, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė:

Kadencijos iš principo yra neblogas dalykas. Kadencija įpareigoja žmogų stengtis siekti rezultatų, kad išsaugotų postą jai pasibaigus. Tačiau jei žmogus daro gerus darbus, kelia kvalifikaciją, veda savo organizaciją į priekį - kodėl jam tik dvi kadencijos? Aš pati gi buvau vadove. Pirmus ketverius metus tu pats mokaisi. Juk į tokius postus neateina visažiniai, antžmogiai. Reikia susipažinti su organizacija, reikia specifiškumą pajausti, susigyventi su kolektyvu. O kur dar nauji užmojai, kuriuos norėtum įgyvendinti? Per dvi kadencijas to nebūtų įmanoma padaryti. O paskui ateina naujas žmogus - jam iš naujo reikėtų įsivažiuoti, kol galėtų pradėti normaliai dirbti.

Be to, tarkime, jei žmogus žinotų, kad dirba paskutinius savo antros kadencijos metus, jam jau nebebūtų stimulo stengtis: vis tiek bus atleistas. Man nesuprantama, kodėl labai gerai dirbančius po 8 metų reikėtų atleisti. Juk, tarkime, jei treneris dirba su krepšinio komanda, kuri nuolat tampa čempione, būtų nelogiška jį keisti kokiu nors eksperimentiniu treneriu. Manau, kad kol žmogus veda organizaciją į priekį, kol yra rezultatai, kol jis yra vertingas ir naudingas - tol ir turėtų dirbti. O kai žmogus tampa našta - su juo reikėtų atsisveikinti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“