Civilinės sąjungos įstatymo projekto ketvirtadienio Seimo posėdyje nebus: valdantieji kaltina socialdemokratus

„Greičiausiai ne (nebus klausimas įtrauktas į darbotvarkę – ELTA)“, – žurnalistams sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė

Ji pakartojo, jog siekis įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą niekaip nėra susijęs su galima „laisviečių“ parama konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūra į eurokomisarus. Tokiais svarstymais trečiadienį dalijosi Seimo mažumos atstovai.

„Girdėjome viešus socialdemokratų pareiškimus (…), kurie pastato vieno žmogaus politinę karjerą prieš tūkstančio žmonių likimus. Tai nėra apie Gabrielių Landsbergį. Tai visiškai nesusiję temos. Ir jie tai puikiai supranta, jie bendrauja su prezidentu, kuris yra pasakęs, kad greičiausiai tos kandidatūros net nepalaikytų. Ir dabar ciniškai apsimeta, kad tai kažkaip tiesiogiai susiję ir komunikuoja, kad nepalaikys Civilinės sąjungos įstatymo“, – opozicinės frakcijos elgesiu piktinosi A. Armonaitė.

Politikė priminė, jog socialdemokratai savo rinkiminėje programoje buvo pažadėję spręsti partnerystės klausimą. Todėl dabartinis opozicijoje dirbančios partijos narių elgesys jai atrodo nesuprantamas.

„Galiu tai laikyti tik cinizmu, politiniu išskaičiavimu ir dar kitokiais neigiamais dalykais“, – aštrios kritikos oponentams negailėjo ji.

Ji sutiko, jog daugiau palaikymo civilinei sąjungai galėtų atsirasti ir valdančiųjų gretose.

„Atsitraukus iš paukščio skrydžio ir pažiūrėjus į šitą Seimą, jeigu nebūtų tų ciniškų politinių išskaičiavimų, galima būtų eiti į priėmimą“, – tikino ji, pažymėdama, jog viltis išspręsti šį klausimą tebegyva.

„Viltis visada buvo gyva, visada yra gyva. Ir kol vidurnaktis dar neišmušė dvylikos ir karieta nepavirto į moliūgą, kaip šiandien sakė Tomas Vytautas Raskevičius, tol tas darbas vis dar gali būti padarytas. Šiandien, iš pareiškimų kolegų, darome kitokią prielaidą“, – apibendrino ji.

Visgi, kada, jeigu ne ketvirtadienį, Civilinės sąjungos įstatymas galėtų grįžti į Seimo salę, A. Armonaitė neatsakė.

„Spręsim kartu su kolegomis“, – tepasakė „laisvietė“.

A. Vyšniauskas: priekaištai TS-LKD yra abejotini – į krūmus bėga opozicijos atstovai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Andrius Vyšniauskas, tvirtindamas, kad Civilinės sąjungos įstatymas Seime ketvirtadienį aptartas nebus, taip pat negaili kritikos opozicijos atstovams.

„Galiu patvirtinti, kad ketvirtadienio darbotvarkėje šio klausimo nebus. Komitete apsvarstėme datų keitimą. Apmaudu tai, kad šis klausimas vis nėra išsprendžiamas, ir tai, kad kolegos, politinė kairė, kurie sako, kad jiems yra svarbios žmogaus teisės, tiesiog bėga į krūmus“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Vyšniauskas.

„Nuojauta sako, kad apie tai (Civilinės sąjungos įstatymą – ELTA) ir rinkimų kampanijoje nebus kalbama, nes bus bijoma Remigijaus Žemaitaičio ir Agnės Širinskienės rūstybės. Tai daug ką pasako apie kolegas kairėje“, – pridūrė jis.

Pasak A. Vyšniausko, konservatorių frakcijos nuomonė Civilinės sąjungos klausimu yra aiški.

„Šiame Seime nėra kitos tokios frakcijos, kurioje būtų tiek daug žmonių, palaikančių Civilinės sąjungos įstatymą. Manau, kad mes bendrame kiekyje sudarome daugiau kaip pusę visų balsų ir savo pozityviais balsais lenkiame kitas frakcijas mažiausiai tris kartus, todėl priekaištai TS-LKD yra abejotini“, – akcentavo konservatorių seniūnas.

„Šį kartą, manau, kad balsų gal ir galėjo būti daugiau, bet yra taip, kaip yra“, – pažymėjo jis.

Seimo pirmininkė: šiek tiek nustebino opozicijos atsitraukimas

Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neslepia, kad ją šiek tiek nustebino opozicijos, o ypač socialdemokratų, atsitraukimas dėl civilinės sąjungos. Visgi, anot liberalės, klaidų šioje situacijoje padarė ir mažieji koalicijos partneriai – Laisvės partija.

„Nustebino šiek tiek opozicijos atsitraukimas, bet aš tą prognozavau, kai Laisvės frakcija susiejo tuos klausimus su eurokomisaru. Buvo aišku, kad opozicija tuo pasinaudos, tuo ir pasinaudojo“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Labai daug kas priklauso nuo opozicijos laikysenos. Tai ta opozicijos pozicija šiandieną yra labiau paaiškėjusi – turime socdemų tokį dramatišką gan atsitraukimą nuo šio klausimo ir susiejimą jį su eurokomisaro pozicija. Apmaudu, kad taip yra“, – teigė ji.

Seimo pirmininkė pabrėžia, kad be paramos iš opozicijos Civilinės sąjungos įstatymo projektas reikiamos paramos nesulauks.

„Pagal tai, koks dalyvavimas buvo antradienį, mes matome kad koalicijos balsų – net jei visi, visi balsuotų už – pritrūktų“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Be opozicijos pagalbos priimti ir atmesti prezidento veto yra neįmanoma. Tokia yra situacija ir turime tiesiog realistiškai vertinti ir žiūrėti, ar įmanoma ją pakeisti“, – pabrėžė ji.

Kaip ELTA skelbė anksčiau, Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas neatmetė, jog ketvirtadienį parlamento darbotvarkėse gali atsirasti sunkiai kelią besiskinantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Politikas tikino, kad, jo žiniomis, parlamentarų gretose atsirado papildomų balsų šiam įstatymui.

Paskutinio balsavimo Seime laukiantis įstatymo projektas paskatino diskusijas ir dėl santykių valdančiojoje koalicijoje. Pernai rudenį naujienų portalas delfi.lt rašė apie „laisviečių“ valdybos patvirtintą planą, kuriame teigiama – jei Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, partija „gali būti priversta“ blokuoti visus konservatorių teikiamus kandidatus į EK. Šį pavasarį pradėjus diskutuoti dėl Lietuvos delegato į eurokomisarus, V. Mitalas užsiminė, kad „laisviečiai“ rems realiausiu pretendentu įvardijamo G. Landsbergio kandidatūrą priklausomai nuo to, kaip konservatoriai „kovos“ už civilinę sąjungą.

Trečiadienį į Seimo komitetą grįžus minėtam įstatymo projektui, opozicijos atstovai kėlė klausimus, kodėl valdantieji suskubo spręsti šį klausimą. Mažumos nariai įtarė, jog taip konservatoriai ir „laisviečiai“ vykdo politinius mainus dėl galimos G. Landsbergio kandidatūros į eurokomisarus.