1 nuotr.Jungtinėje Karalystėje (JK) viešinti krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tikina, jog Rusija, nepriklausomai nuo karo Ukrainoje baigties, išliks ilgalaike grėsme.
„Nepriklausomai nuo karo baigties Ukrainoje Rusija išliks ilgalaike grėsme. Todėl būtina ne tik išlaikyti paramą Ukrainai, bet ir skubiai ženkliai didinti gynybos biudžetą bei investuoti į gynybos pramonę“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime cituojama D. Šakalienė.
„Gera žinia, kad Jungtinė Karalystė padidino savo gynybos finansavimą iki 2,5 proc. BVP ir didins iki 3 proc.“, – pridūrė ji.
Vizito Londone metu ministrė pabrėžė, jog Rusijos grėsmės suvokimas yra vienas iš Lietuvą bei JK vienijančių aspektų.
„Mus vienija ne tik tvirti dvišaliai ryšiai, bet ir požiūris į Rusijos keliamą grėsmę Europos saugumui. Todėl esame dėkingi Jungtinei Karalystei už nuoseklias pastangas stiprinti rytinio NATO flango saugumą. Tvirtai remiame JEF kaip lanksčią platformą, leidžiančią bendraminčiams veikti kartu, ypač tais atvejais, kai kiti gali dvejoti“, – teigė ministrė D. Šakalienė.
Vizito JK metu D. Šakalienė susitiko su šalies gynybos sekretoriumi Johnu Healey bei Gynybos komiteto pirmininku Tanmanjeetu Singhu Dhesi, Parlamento nariais, žiniasklaidos atstovais ir akademinės bendruomenės nariais. Vizito metu vykusiuose susitikimuose buvo aptartas gynybos finansavimo didinimas, transatlantiniai ryšiai, parama Ukrainai, Rusijos grėsmė, Europos įsipareigojimai saugumui ir gynybos pajėgumų stiprinimas.
KAM pažymi, jog Lietuva prisideda prie JK vadovaujamos Ukrainos karių mokymo misijos „Interflex“, kurioje taip pat dalyvauja Kanada, Danija, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Švedija, Suomija, Norvegija ir Australija.
ELTA primena, kad amerikiečiams jau kurį laiką kalbant apie galimas paliaubas, praėjusią savaitę Lietuvos krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė ir prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė apie galimybę jų sudarymo atveju kartu su partneriais siųsti į Ukrainą taikdarius. Kiek karių Lietuva galėtų siųsti į šią šalį ir kokias funkcijas jie atliktų, ministrė kol kas neatskleidė. Savo ruožtu prezidentas praėjusią savaitę akcentavo, jog dislokuoti karines pajėgas turėtų sutarti visos vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ valstybės.
