Dakaro lenktynininkas B.Vanagas: Linkiu apsispręsti, kuo būti valstybėje

- Prisipažinsiu, apie automobilius ir lenktynes ne kažin ką išmanau, tad jumis susižavėjau visai ne dėl vairavimo talento, o dėl meilės Lietuvai - dėl Vyčio, su kuriuo niekada nesiskiriate, - jis puikuojasi virš jūsų darbo stalo biure, ant jūsų lenktyninės uniformos, ant automobilio kapoto, ant marškinėlių, švarko atlape...

- Mano vieša kelionė drauge su Vyčiu prasidėjo prieš penkerius metus. Tai, žinoma, nereiškia, kad iki to laiko apie šį mūsų tautos simbolį nieko nežinojau. Žinojau tiek, kiek visi, tačiau sąmoningai nusprendžiau propaguoti šį simbolį, pastebėjęs, kad sovietams per penkias dešimtis okupacijos metų vis dėlto pavyko nemaža svarbių dalykų ištrinti iš mūsų širdžių ir galvų, - atpratome Vyčiu didžiuotis, atpratome nuo asmeninio santykio su juo, atpratome stengtis būti į jį panašūs.

Nežinia, kaip tai nutiko, bet nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas kažkodėl nenupūtė dulkių nuo šio vieno svarbiausių ir gražiausių lietuviškų simbolių, taigi prieš penkerius metus, išvykdamas į pirmąjį savo Dakaro ralį (kur, manau, dalyvavau ne šiaip sau, o atstovavau savajai valstybei), ėmiau aktyviai propaguoti Vytį, ir nors tos lenktynės nebuvo mums itin sėkmingos, patirtos nesėkmės ir netgi kančios mane su Vyčiu labai suartino, jo prasmę ėmiau matyti visiškai kitaip.

Vytis, kaip jau minėjau, yra nacionalinis simbolis, o tokie simboliai savaime yra labai stipri jėga, gebanti mums perduoti ne tik istorines prasmes, bet taip pat ir gaires ateičiai - siekiamybę, galimybę į Vytį lygiuotis, stengtis tapti į jį panašiems. Ką gi mes matome žvelgdami į šį nacionalinį simbolį? Matome stiprią, veržlią asmenybę, turinčią aiškią kryptį. Taip pat matome, kad tai neabejotinas profesionalas, puikiai gebąs valdyti kardą ir žirgą.

Lietuviai Vyčio simbolį naudoja jau aštuonis šimtus metų ir jis tebėra gyvybingas. Nes Vytis - ne tiesiog gražus paveikslėlis, o vertybinių siekiamybių koncentratas, saugantis tiek tautos krypties, tiek jos tikslo gaires. Tai tarsi grynuolis, talpinantis savy suspaustą valstybės programą, kaip kad katalikybės programa yra suspausta Dešimtyje Dievo įsakymų. Taigi, nors retas kuris iš mūsų yra nuosekliai perskaitęs visą Bibliją, Dekalogą žino beveik visi ir tai padeda jiems lygiuotis į krikščioniškąsias vertybes. Lygiai taip Vytis mums, net ir ne itin pasikausčiusiems savo tautos istorijoje, spinduliuoja nacionalines vertybes, idant kiekvienas galėtume savy jas ugdyti.

Štai taip ir nutiko - kai važiavau į pirmąjį Dakaro ralį, turėjau 75 proc. asmeninės ambicijos ir tik 25 proc. noro atstovauti Lietuvai, o dabar, kai jau žinau, kokio sudėtingumo yra lenktynės ir kokios manosios galimybės, asmeninių ambicijų teliko 25 proc., visa kita - noras stengtis dėl Lietuvos. Todėl nors iš šalies atrodo, kad stengiuosi Vytį demonstruoti pasauliui, išties sąmoningai jį rodau ir stengiuosi juo „užkrėsti“ būtent savąją tautą - lietuvius.

- Tie penkeri metai Vyčio populiarinimo šiandien jau duoda vaisių? Jūsų jau ir paties automobilių sporto pasaulis be Vyčio nebegali įsivaizduoti?

- Taip, tai tiesa. Tačiau nesu kuo nors išskirtinis, nesu vienintelis, kuriam Vytis svarbus ir brangus, tačiau esu vienas tų, kurie iš visų jėgų stengiasi gaivinti Vyčio skleidžiamas prasmes lietuvių širdyse, todėl nuoširdžiai džiaugiuosi matydamas šios savo misijos rezultatus - matydamas, kad lietuviai vėl iš naujo atranda šį savo tautos simbolį, matydamas, kaip Vytis lietuvius keičia. Žvelgdami ir besididžiuodami Vyčiu jie ir patys tampa Vyčiais, kokiais visuomet buvo ir privalo išlikti lietuviai.

Tad mano užduotis stengtis, kad Vyčio mūsų gyvenime būtų kaip galima daugiau, kad, nuolat matydami jį prieš akis, turėtume į ką lygiuotis, nes tai puikus vertybių rinkinys ir pavyzdys.

Populiarinti Vytį sekasi puikiai - jis jau yra populiarus, tačiau metas jau imti saugotis kito pavojingo kraštutinumo - nubanalinti ir nupiginti šį simbolį. Juk jeigu su Vyčiu ims tapatintis, tarkim, lietuvių kilmės banditėlių gaujos, pasklidusios po Vakarų Europą, arba vietiniai treninguoti „buduliai“, bus bėda. Todėl dirbame ir stengiamės, kad Vytis išliktų kokybės standartu, nenusivalkiotų ir neprarastų aukštųjų prasmių.

- Ir vis dėlto dažnas lietuvis šiandien mano, kad didžiuotis savo nacionaline kilme yra nešiuolaikiška, netolerantiška ir gėdinga, tad, užuot prisistatę lietuviais, jie mieliau prisistato abstrakčiais europiečiais. Ką tokiems pasakytumėte?

- Tai ir yra įrodymas, kad „smegenų plovimo“ darbą sovietų okupantai mūsų tautoje atliko visai neprastai. Atimti, apžmeižti, suniekinti nacionalinius simbolius - skaudus smūgis tautos atminčiai, savivertei, vienybei. Juk nevieningą, nei krypties, nei nacionalinių vertybių, nei orumo neturinčią žmonių masę yra nepalyginti lengviau parklupdyti.

Todėl pasakyčiau jiems, kad būti savimi niekam ir niekada nėra gėda, - atvirkščiai, tai visaverčio žmogaus būtinybė. Gėda būti niekuo - neturėti jokių asmeninių, išskirtinių savybių. Gėda nedrįsti oriai prisipažinti, kas esąs.

Būti autentiškiems - ne epochos ir ne mados reikalas, autentiškai būti kiekvienai tautai yra svarbu tiek šiandien, tiek visada.

- Suvokimas savęs tautoje bei valstybėje praturtina ir kiekvieno mūsų asmeninius gyvenimus, suteikdamas jiems bendrąjį vardiklį?

- Dakaro ralis - turbūt geriausiai išreklamuotas savęs išmėginimas visame pasaulyje. Tačiau juk išmėginimų esama begalės ir kiekvienam mūsų vis su skirtingais išmėginimais tenka susitikti. Vienas mūsų siekia nugalėti lenktynėse, kitas - pirmauti versle, trečias - atsiskleisti meninėje kūryboje, ketvirtas - politikoje... Tai visiškai nesvarbu - Vytis mus veda į mūšį bet kurioje srityje, tarsi kiekvienam mūsų sakydamas: „Lietuviai gali.“ Tarsi tvirtindamas, kad jeigu iš tiesų turėsime tikslą, anksčiau ar vėliau, būtinai jį pasieksime.

Kiekvienas įveiksime savąjį Dakarą, kiekvienas savo srityje galime tapti pasaulio lyderiais, tačiau tik tuo atveju, jei turėsime aiškią kryptį ir tikslą.

- Vytį matome kaip stiprią, veržlią asmenybę, turinčią aiškią kryptį. O ką tuomet byloja paminklas kunigaikščiui Gediminui Katedros aikštėje, kur didysis mūsų kunigaikštis ne tik nulaipintas nuo žirgo, bet ir kardą laiko taip, kaip jo į ranką nepaimtų nė vienas karys profesionalas?

- Žmonės, kurie kūrė šį paminklą, matyt, nepamąstė apie juo išsakomas simbolines prasmes ir psichologinį poveikį lietuvių tautai. Deja, jie neteikė svarbos detalėms. O profesionalais mes vadiname ne tuos, kurie tiesiog daug apie vieną ar kitą sritį žino, - profesionalais vadiname tuos, kurie savo darbą atlieka preciziškai atsakingai, nepraleisdami pro akis nė mažiausios smulkmenos.

Manau, kaip tik tai ir parodo, kaip gyvybiškai svarbu mums šiandien ugdyti savąjį jaunimą, idant jie suprastų, ko nori gyvenime, kad pasirinktų savąją sritį ir siektų tapti toje srityje geriausi.

Ir kad tokios klaidos kaip nulaipintas nuo žirgo kunigaikštis, simbolizuojantis ką tik nori, bet tik ne tautos vedlį, ateityje nesikartotų.

- Lietuvos jaunuoliams esate pavyzdys. Bendraudamas su jais, pasikalbate taip pat ir apie nacionalinę simboliką, tautinį orumą?

- Pusę savojo laiko skiriu neatlygintinoms socialinėms iniciatyvoms. Kadangi mūsų iniciatyvos privačios, o laiko ištekliai riboti, išsirinkome tris pagrindines sritis, dėl kurių stengiamės. Tai Lietuvos valstybingumas, valstybės logistika bei eismo saugumas ir jaunimo ugdyba. Yra toks vyresnysis mokyklinis, arba kitaip - gimnazinis, jaunimo amžius, kai žmonės itin intensyviai ima bręsti vidujai, formuojasi kaip asmenybės. Taigi šiame jų brendimo laikotarpyje tarp kitų dėmesingų pagalbininkų norime atsirasti ir mes, idant savuoju pavyzdžiu galėtume patikinti jaunimą, kad tapti tikru savos srities profesionalu verta.

- Bendravimo su jaunimu forma - paskaitos?

- Ne, tiesiog susitikimai. Negaliu to mūsų bendravimo laiko vadinti paskaitomis, nes nieko nemokau - tiesiog dalinuosi su jaunimu savąja patirtimi ir jie patys yra laisvi nuspręsti - svarbu jiems tai ar ne, nori jie tokie tapti ar ne itin.

Visiškai neagituoju jų tapti lenktynininkais. Tegul jie tampa dailininkais, duonos kepėjais, santechnikais, verslininkais, gydytojais, statybininkais, kunigais... Svarbu, kad jie taptų profesionalais. Nes tik tapęs profesionalu išties įgyji galimybę gyventi įdomų ir orų gyvenimą. Tuomet nebereikės važiuoti į Didžiąją Britaniją pardavinėti savo raumenų jėgos...

Jeigu bent keletui iš šimtų ar tūkstančių jaunuolių mes sugebėsime tai perteikti, jausimės dirbę ne veltui.

- Jus, kaip lietuvį, skaudina emigracijos iš Lietuvos statistika?

- Niekad neklauskite, ar skaudina, klauskite, ką privalome padaryti, kad ta emigracijos banga nuslūgtų, ir ką iš tikrųjų dėl to kiekvienas mūsų esame padarę.

Neketinu čia nieko kritikuoti ar gėdinti, tiesiog mėginu savuoju ir savo komandos pavyzdžiu užkrėsti kitus - pirmiausia tėvus ir mokytojus. Mėginu skelbti itin paprastą tiesą: profesionalas, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, visuomet gyvena įdomų ir kūrybingą gyvenimą, todėl nė vienam iš jų niekada nė nekyla mintis, kad kažkur galėtų būti geriau gyventi nei savojoje Tėvynėje.

- Kadangi kalbamės pačiose Naujųjų išvakarėse, gal norėtumėte šia proga ko nors palinkėti Lietuvai ir lietuviams?

- Gyvenime visada turime galimybę apsispręsti, kuo būsime - vairuotojais ar keleiviais. Jei apsispręsite būti vairuotojais, žinokite, kad turėsite nemažai darbo ir atsakomybių, privalėsite žinoti teisingą kryptį, būti budrūs, apdairūs, kantrūs ir išmintingi.

Suprantama, keleiviu būti paprasčiau. Keleivis gali mėgautis peizažais pro automobilio langą, nerūpestingai klegėti ar netgi nusnūsti kelionės metu, tačiau jis niekada nelems kelionės krypties - judės ten, kur link jį veš vairuotojas.

Tad, naujajam metų ciklui prasidedant, linkiu kiekvienam apsispręsti - vairuotoju jis bus savo valstybės ateityje ar tik keleiviu. Ir jeigu apsisprendėte likti keleiviais, žinokite, kad jūsų prieštaravimų, neva „ne ten važiuojame“, nebus paisoma, juk vairas - ne jūsų rankose.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Lenktynininkas B. Vanagas pirmajam greičio ruožui pasirinko purvo padangas

Į pirmąjį Dakaro ralio greičio ruožą, kuris Paragvajuje drieksis vos 39 kilometrus, Benediktas Vanagas važiuoja pasitikėdamas ir savimi, ir technika.0

"General Financing team Pitlane" komandos ekipažas jau pasirinko taktiką sudėtingiausių planetos lenktynių prologui - važiuos purvo padangomis. Taktika numatyta ir visam Dakarui - nedaryti klaidų.

Apie prologo svarbą, pasirinktą taktiką, ekipažo bei "Toyota Hilux" dermę pasakojo pats B. Vanagas.

"Dakare nėra nei vieno nesvarbaus greičio ruožo. Faktas, kad net ir jį laimėjus Dakaro tikrai nelaimėsi, tačiau jame padarius klaidą gali pralošti viską. Man pirmasis greičio ruožas svarbus tik vienu aspektu - atsirasti savo greičio lenktynininkų tarpe. Dėl to, kad pagal taisykles lenktynininkai kitą dieną startuoja pagal praėjusios dienos poziciją. Pasižiūrėjus į istoriją galima daug pasimokyti. Praėjusiame Dakare pamatėme, kiek svarbus gali būti trumpas pirmasis greičio ruožas. Turėję bėdų su stabdžių balansu pirmajame greičio ruože negalėjome padaryti gero rezultato. Dėl to kitą dieną, pašalinus techninį bolido trūkumą, startavome už lėtesnių varžovų. Natūralu, teko juos lenkti važiuojant dulkėse, o čia atsirado ir įžymioji karvė, kurią per dulkes pamatėme stipriai per vėlai. Rezultatas - apgadintas automobilis, prarasta daug laiko ir jau pačioje pradžioje atimta galimybė į aukštą poziciją lenktynėse. To nebūtų buvę jei jau pirmą dieną būtume važiavę savo tempu", - pasakojo B. Vanagas.

Lenktynininkas mano, kad permainingomis sąlygos purvo padangos turi būti saugiausios.

"Komandos pasirinkimas - purvui skirti ratai. Logika paprasta: jei bus sausa, būsime kiek lėtesni nei varžovai, tačiau jei reikės braidyti po purvą, galėsime būti greiti būdami ganėtinai saugūs. Pavadinkime tai išmintinga, konservatyvia praktika. Mes dar nesame paskelbti tarp prioritetinių Dakaro vairuotojų (tokiais dažniausiai tampa gamyklinėse komandose startuojantys pilotai). Pagal Dakaro taisykles, prioritetiniai vairuotojai gali rinktis tik vieną rato protektoriaus raštą visoms lenktynėms. Čia nedidelis mūsų privalumas", - aiškino B. Vanagas.

Šiais metais naują "Toyota Hillux" bolidą B. Vanagas gavo gana vėlai. Šiek tiek išbandęs jėgas Lietuvos poligonuose, šiek tiek "apšaudyti" automobilį jis spėjo ir Paragvajuje.

"Šios specifikacijos "Toyota Hilux" bolidas tikrai geresnis, nei mes turėjome iki šiol. Vis dėlto greitu su juo gali būti tik aukštos klasės lenktynininkas, norint, kad galima būtų iš sportinio automobilio pasiimti viską, ką jis gali duoti. Iki šio Dakaro turėjau labai aktyvų sezoną važiuojant profesionalia technika. Naujojo "General Financing team Pitlane" bolido "Toyota Hilux" pojūtis po testų atrodo taip: ir technika, ir ekipažas yra to paties galimybių lygio. Ar teisingai mąsčiau, pamatysime sausio 14 dieną Buenos Airėse", - sakė B. Vanagas.

Lietuvos lenktynininkas neatsisako minties patekti tarp 20 greičiausių lenktynių dalyvių.

"20-ukas Dakaro galutinėje įskaitoje, jei būsime drausmingi ir neturėsime techninių gedimų, tai visai realu, tačiau išlaikyti mano paminėtą strategiją - nelengva užduotis", - pridūrė B. Vanagas.

Ant Dakaro podiumo - dėmesys Vyčiui

Šalyje, kurioje automobiliams nereikia techninės apžiūros, išsirikiavo galingiausia pasaulio ralio maratono technika. Sekmadienį naktį Lietuvos laiku Paragvajaus sostinėje Asunsjone oficialiai prasidėjo Dakaro ralis.

Ant sudėtingiausių pasaulio lenktynių podiumo išsirikiavo 144 motociklai, 37 keturračiai, 87 automobiliai, 10 UTV ir 50 sunkvežimių. Dalyvių pristatymas truko penkias valandas. Automobilių klasėje publikai pasirodė ir trys Lietuvos pilotai - greičiausias Dakaro lietuvis Benediktas Vanagas, lenktynių senbuvis Antanas Juknevičius ir jauniausias šio trejeto atstovas Vaidotas Žala.

Tradiciškai Dakaro dalyvius pristatantis Marianas Janakonė (Mariano Ianaconne) dėmesio nepagailėjo "General Financing team Pitlane" komandai. Miniai Dakaro ralio fanų M. Janakonė papasakojo apie Lietuvos simbolį - Vytį - ant "Toyota Hilux" šono, apie 6788 jame esančius fanus, panorusius drauge įveikti Dakarą.

"Podiumas - visada grandiozinė šventė Dakare. Kaip ir olimpinėse žaidynėse, tai svarbi viso žaidimo dalis. Aš asmeniškai laukiu pirmojo starto, kai pradėsime gyventi lenktynių režimu. Gerai, kad renginio vedėjai nemažai dėmesio skyrė Vyčiui, kaip Lietuvos simboliui, bei susirinkusiai miniai ir tiesioginės transliacijos žiūrovams iš viso pasaulio papasakojo apie milžinišką kiekį dalyvių Vyčio mozaikoje, mūsų komandą padarančiais didžiausią visų laikų Dakaruose", - sakė B. Vanagas.

Eltos inf.