Dar vienas siūlymas tobulinti rinkimų tvarką

Kreipimąsi į visuomenę dėl referendumo būtinybės pristatęs LVT valdybos narys Tauras Jakelaitis akcentavo, kad Lietuvos valdžios funkcijas vykdantys asmenys peržengė ribą.

„Tai tapo atvira patyčia iš Tautos ir Tautos naikinimu. Valdžios pareiškimas, kad ją kažkas išrinko, nereiškia, kad būdami valdžioje jie gali daryti, ką nori. Konstitucijos 5 straipsnis nurodo, kad valdžios galias riboja Konstitucija, o valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Žmonės apimti nežinios, blaškosi, nesutaria tarpusavyje. Valdžia tuo veidmainiškai naudojasi. Gelbėti reikia ne tik šeimas, bet ir visą Tautą. Yra kas siūlo ir referendumą dėl Seimo paleidimo. Tačiau to nepakaks. Per dešimtmečius sukurta antikonstitucinė valstybės užvaldymo sistema, palaikoma valstybės lėšomis, tik pakeis vienus statytinius kitais. Todėl kviečiame referendume pasakyti „Taip" arba „Ne" naujam Seimo rinkimų konstituciniam įstatymui, kuris pakeis ir Seimą, ir Seimo rinkimų sistemą", - kvietė T.Jakelaitis.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila paaiškino, kad referendumas bus organizuojamas nedelsiant. Jis neabejoja, kad referendumui būtini 300 tūkst. parašų bus surinkti. Ir netgi ne per 6 mėnesius, o daug greičiau, nes žmonėms nusibodo, jog rinkimai tapo monopolizuoti, bus galima pasirašyti ir elektroniniu būdu, užtikrinant parašo autentiškumą per „Valdžios vartus". Todėl tikimasi referendumą surengti jau šį rudenį.

Jei per referendumą Tauta pritars naujam konstituciniam Seimo rinkimų įstatymui, 141 parlamentarą rinktumėme tik vienmandatėse apygardose. Nauji rinkimai vyktų netrukus po referendumo, nelaukiant šios Seimo kadencijos pabaigos.

Seimo rinkimuose dalyvautų ir kandidatus keltų tik ne mažiau nei trejus metus veikiančios ir valstybės finansavimo negaunančios Lietuvos politinės partijos bei nevyriausybinės organizacijos.

„Naujai įsisteigusios negalėtų dalyvauti, nes reikia, kad jau būtų kažką nuveikusios. O dabar savivaldos rinkimuose įsteigia komitetuką - ir pirmyn. Žmonės renka katę maiše", - sakė Z.Vaišvila.

Kandidatą kelianti partija ar organizacija privalėtų pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) savo programą, kurią sieks įgyvendinti jų keliami kandidatai, jei bus išrinkti Seimo nariais. Kandidatai turėtų būti juos keliančių partijų ar organizacijų nariai. Pačiam savęs iškelti nebūtų galima.

„Jei į Seimą 141 žmogus ateis su savo programomis, bus chaosas. Nereikia apsimesti, kad galvojame, jog vienas žmogus gali ką nors padaryti", - teigė signataras.

Kandidatas rinkimų užstato nemokėtų, tačiau jo iškėlimą parašais privalėtų paremti 400 rinkimų apygardos rinkėjų. Kandidatas raštu patvirtintų jo buvusį ar esamą bendradarbiavimą ar nebendradarbiavimą su buvusios TSRS ir dabartinių užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Pateikęs neteisingą informaciją kandidatas VRK sprendimu būtų šalinamas iš rinkimų, o išrinktam Seimo nariui būtų vykdoma apkalta.

Savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario ar Respublikos prezidento pareigas einantis asmuo, įregistruotas kandidatu į Seimo narius, netektų savo pareigų.

Kandidatai ir juos iškėlusios partijos bei organizacijos turėtų lygią teisę kalbėti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programas. Diskusijos per radiją ir televiziją būtų finansuojamos valstybės lėšomis. Ir kiti transliuotojai privalėtų užtikrinti kandidatų ir juos iškėlusių partijų bei organizacijų lygiateisiškumą.

Būtų draudžiama naudotis tarnybine padėtimi, vykdant rinkimų agitaciją. Kandidatui, dirbančiam valstybės ar savivaldybės institucijose, būtų draudžiama skelbti apie jo veiklą rinkimų kampanijos metu. Rinkimuose būtų naudojamasi tik AB Lietuvos paštas paslaugomis. Rinkimai būtų laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvautų daugiau kaip 50 proc. apygardos rinkėjų.

Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažintų VRK, taip pat ir tuo atveju, jei Seimo narys sulaužytų priesaiką, pakeisdamas ar atsisakydamas vykdyti jį kandidatu iškėlusios partijos, organizacijos, koalicijos rinkimų programą. Narystės Seimo frakcijoje pakeitimas prilyginamas Seimo nario priesaikos sulaužymui, išskyrus Seimo nario buvimą Mišrioje Seimo narių grupėje.

Seimo nariui dėl jo rinkimų priesaikų nevykdymo, nesilankymo rinkimų apygardoje ir rinkėjų keliamų klausimų bei problemų nesprendimo Seimo nario kompetencijos ribose galėtų būti organizuojama apkalta Seime. Tam būtina šio įstatymo nustatyta tvarka surinkti 800 rinkimų apygardos, kurioje buvo išrinktas Seimo narys, rinkėjų parašų.

Anot Z.Vaišvilos, gali būti, jog prezidentas ir Seimas nenorės paklusti Tautos valiai, išreikštai per referendumą. Tokiu atveju jų įgaliojimai nutrūktų.