Buvusių komunistų nebūna. Kaip ir čekistų. Mentalitetas - užgniaužti bet kokią laisvesnę, originalesnę nuomonę, vadovautis tik entojo TSKP suvažiavimo direktyvomis - vis vien įlindęs į smegenis. Laikai keičiasi, bet mąstymo taip lengvai nepakeisi. Politikoje vis dar yra ortodoksų (jie šios savaitės „Respublikos“ žmonės), kurie pripažįsta tik kažkokį vienintelį NEKLAIDINGĄ mintijimą. Tiesų ir siaurą kaip siaurasis geležinkelis. O visi, kurie galvoja bent kiek kitaip ir siūlo riedantiems tuo siauruku bent žvilgtelėti aplinkui, apšaukiami agentais, dar nesutryptais buržujais, šnipais, sektantais, eretikais, klaidatikiais.
Nieko keisto. Visais istoriniais laikais būdavo žmonių, tarsi išdrožtų iš vieno kaulo. Būdavo davatkų, galinčių dėl mylimo Dievulio ką nors prismaugti. Būdavo įvairių fanatikų, galinčių dėl vienos idėjos išduoti tėvus. Juk gyvenimas yra didžiulė istorinio tarpsnio pieva. O joje auga visokie augalai. Tačiau visada pasitaiko augalų, nepripažįstančių augalų įvairovės. Kitus augalus naikinančių. Esą visi privalo būti pelynai ar kiečiai. NES AŠ TAIP NORIU.
Išgirdome naujieną. „Neklaidingai“ mąstantys politikai užsimojo paruošti valstybinę žiniasklaidos atsparumo Rusijos „minkštųjų galių“ įtakai programą. Trumpiau sakant, užslopinti lietuvišką žiniasklaidą ir perleisti mūsų viešąją erdvę skandinavams. Kad mintys būtų skandinaviškos. Kaip Nilso ir baltojo žąsino. Tik žodžiai lietuviški. Kol kas.
Matyt, visos „Respublikos“ redakcijos darbuotojos jau laikomos anomis čapman (Anna Chapman). Na, ką gi. Bent gražios. O visi vyrai - štirlicais. Tik keista, kad tie Rusijos „žvalgai“, įskaitant ir „Respublikos“ redakcinę kolegiją, kalba ne apie slavybę, bet apie lietuvybę. Nori išsaugoti ne rublį, o litą. Rublio įsivesti nesiruošia. Nori lietuviams išsaugoti ne Tulos, Kalugos, bet Lietuvos žemę.
O dabar galvojame. Kas ta „minkštoji galia“? Minkštas kumštis ar minkštai virtas kiaušinis? Pagalvė taip pat minkšta. Tačiau ant jos gali ne tik užmigti, bet ir ja uždusinti. Tyliai prislinkęs. Pavyzdžiui, lietuvišką žiniasklaidą.
O dabar dar kartą galvoju. Dirbu „Respublikoje“. Daugiau nei 20 metų. Kada Rusija per mane taikė Lietuvai minkštąją galią? Jei taikė, tai bent galėjo pranešti. Asmeniškai. O jei man pritaikė, tai irgi galėjo pranešti. Gal dar pritaikys? Gal naktį įlįs pro langą? Įsivaizduoju, kaip koks nors Rusijos žvalgas, dar neaprašytas Edvardo Lukaso knygose, sėda į traukinį Vilnius-Kaunas. Lagaminėlyje paslėpęs minkštą pagalvę. Užvalkalas papuoštas matrioškomis. Atvažiuoja į Kauną, įteikia ir sako: „Pirmoji užduotis - minkštai pridusinti laikinosios sostinės vicemerą. Nesvarbu kokį. Maskva už tai padėkos“.
Jei Maskva kuo nors minkštai naudojasi, tai, matyt, Specialiųjų tyrimų tarnyba. Gaudančia kyšininkus. Kiekvienas pagautasis korumpuotas, juk pirmiausia pareiškia, kad su juo politiškai susidorota. Surengta politinė provokacija. Na, ir pabandyk apie tokį parašyti. Juk apkaltins minkšta Rusijos įtaka. Koks nors politinis paranoikas nuspręs, kad Maskva pavedė mūsų STT sunaikinti, sukompromituoti Lietuvos politinį elitą. O lietuviška žiniasklaida į tą baisųjį elito sunaikinimo kėslą taip pat įkinkyta.
O dabar rimtai pagalvokime, kas Lietuvoje iš tikrųjų pasidavęs Rusijos įtakai. Ne minkštai, o pačiai šiurkščiausiai. Kadaise kalte įkaltai, jog „vrag ne dremlet“ („priešas nesnaudžia“ - red. past.). Ogi kas? Ogi ekskomunistai! Bijantys net pogulio snustelėti. Nes su Rusijos vardu ir gulasi, ir keliasi. Taip ir neišsivadavo iš asmeninės priklausomybės. Liko savotiškas minčių neįgalumas. Tik Maskvos jau ėmė ieškoti bet kur. Ji jau jiems stūkso už kiekvieno gatvės stulpo. Nors nereikėtų taip susireikšminti. Ir patiems čiupus minkštas pagalves dusinti tautiečių.
Matyt, kad nebūtume apšaukti Maskvos agentais su pagalvėmis, turime rašinėti tik ditirambus. Pavyzdžiui, „garbė partijai ir Didžiajam Spaliui, kad vis gausėjantys mūsų emigrantai paliko savo šimtamečius senelius. Dar mačiusius gyvą Iljičių. Garbė neklystančioms partijoms ir niekada neklystantiems mūsų vedliams, kad pirmieji pasikėlė algas. O visi, kas tuo piktinasi, yra minkštai paveikti Maskvos. Fui, kaip gėda! Garbė mūsų ministrams, urmu susiruošusiems į Europarlamentą, nes jie trokšta papildomais kilometrais atsiriboti nuo Rusijos „minkštosios“ įtakos. Kad jų liauna rankele nepasiektų Ana Čapman“.
O dabar pavyzdys iš NEKLAIDINGOS publikacijos, parašytos NEKLAIDINGŲ žurnalistų. „Garbė skandinavų žiniasklaidai. Kiosko „Šviežios daržovės“ trijų darbuotojų kolektyvas principingai pareiškia: „Partijos! Duok skandinavišką žiniasklaidą. Lietuviškos nenorime. Skandinavai, mūsų kioskas su jumis. Solidarizuojamės. Tol nenurimsime, kol jūsų negausime“. Į šį ryžtingą kiosko norą labai supratingai ir jautriai reagavo mūsų neklystantys politikai. Viena parlamentarė net apsiverkė. Pajutusi trijų kioskininkių kančią. Nutarta skubiai patenkinti šį darbo liaudies norą. Apie vidurnaktį noras patenkintas. Apie tai džiūgaudama pranešė naujienų agentūra Stokholme. Be to, kiosko savininkui pasiūlyta politiškai susipratusioms darbuotojoms išrašyti premijas. Ir nemokamą savaitgalį į SPA“.
Niekas taip nekenkia valstybės stabilumui kaip faktais neparemta paranoja. Jei faktais neparemtus kliedesius skleidžia koks nors eilinis žmogelis(-ė), jis nepavojingas. Blogiausiu atveju, paskleidę „faktą“ apie gatvėje siautėjantį maniaką, išgąsdins tik vieną gatvę. Įtarinės tik tos gatvės praeivius, gyventojus. Na, gal koks nors niekuo dėtas praeivis patirs kietą plytgalio įtaką. O politikai savo vieša paranoja begėdiškai įtarinėja visus Lietuvos piliečius. Visus, kurie kritiškai vertina mūsų valstybės raidą. Visus, kuriems dar skaudu. Na, kam labiau skauda dėl Lietuvos? Mums ar skandinavams? Tą vadinamąją Rusijos minkštąją įtaką galima daryti visai ne per lietuvius. Pavyzdžiui, per komercinius bankus. Tačiau mūsų politikų galingosios ortodoksiškos smegenys apie tokią galimybę net nesusimąsto. Tad ir vėl NEKLAIDINGA publikacija: „Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų klientai išreiškė gilų internacionalinį pritarimą, kad bankai vengia mokėti mūsų valstybės biudžetui pelno mokesčius. Non passaran! Mokestis nepraeis! Lietuvos žmonės mūru stos ginti brolių skandinavų. Ir su jais solidarizuodamiesi asmeniškai prašys visai nemokėti už indėlius palūkanų. Amen“.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
