9 nuotr.Vyriausybės kanceliarija paskaičiavo, kaip Ministrų kabinetui sekasi vykdyti savo programos įgyvendinimo planą. Nuo kadencijos pradžios iki šių metų liepos Ministrų kabinetas buvo pasižadėjęs įvykdyti 609 veiksmus, tačiau 74 iš jų iki šiol atidėti į šoną.
Deja, nėra nė vienos ministerijos, kurios kuruojamoje srityje būtų įvykdyti visi pažadai. O nepažangiausios yra Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijos (jų stalčiuose užsigulėjo po 12 priemonių), Finansų ir Susisiekimo ministerijų darbuotojų sąžinę turėtų slėgti po 6 „pamirštus“ veiksmus, Energetikos ministerijos - 4. Dažniausiai nurodomi pasiteisinimai: užtrunka teisės akto parengimas ir jo derinimas; Vyriausybė ar Seimas grąžina patobulinti teisės aktų projektus (vadinasi, projektai ne tokie jau ir kokybiški); nepavyksta institucijoms sutarti dėl esminių nuostatų ir reikalingų pokyčių; veiksmai tik iš dalies įvykdyti, nes Seimas dar nesvarstė arba nepriėmė Vyriausybės pateiktų projektų.
Tačiau nurodomos ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, su Latvija ir Estija jau turėjo būti pasirašyta sutartis dėl Klaipėdos SGD terminalo pastoviųjų eksploatavimo sąnaudų regioniniu lygiu. Energetikos ministerija nurodo: „nepavyko susitarti“.
„Tarpvalstybinės-regioninės diskusijos šia tema sustabdytos neapibrėžtam laikui, kaip nebeturinčios perspektyvų“, - pripažįsta ministerija, taip duodama suprasti, kad šis pažadas nebus įvykdytas.
Aplinkos ministerija turėjo sukurti individualių nuotekų tvarkymo apskaitos ir kontrolės sistemą, tačiau esą užtruko techninių specifikacijų rengimas bei viešųjų pirkimų procedūros. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimus vėluojama parengti, nes ta pati ministerija per vėlai atliko reikiamą analizę. Tiesa, dėl kai kurių Vyriausybės pažadų neįvykdymo Aplinkos ministerijai reikia sakyti „ačiū“. Štai dar pernai turėjo būti supaprastinta leidimų savininkams kirsti miškus tvarka.
„Tačiau suinteresuotos visuomenės grupės, susijusios su miškų apsaugos klausimais, teikia siūlymus dėl visiškai priešingo reguliavimo, tai yra dėl veiklos miškuose sugriežtinimo ir didesnio valstybės vaidmens reguliuojant visą veiklą miškuose, įskaitant ir privačiuose. Todėl nuspręsta neteikti minėtų projektų, o pratęsti diskusijas“, - toks yra pasiaiškinimas.
Dar keistesnį argumentą nurodo Susisiekimo ministerija. Pasirodo, ji pasienio kontrolės punktų infrastruktūros nepritaikė ES atvykimo/išvykimo sistemai įrengti, nes, planuojant 2020 m. biudžetą, tam nebuvo skirta lėšų. Įdomu, kaip Vyriausybė planavo įgyvendinti šį pažadą, jei tam neskyrė nė cento. Kaip nė cento nei pernai, nei šiemet neskyrė įplaukiančių ir išplaukiančių mažųjų laivų krantinės rekonstrukcijai Kopgalyje (Vidaus reikalų ministerijos paskaičiavimu, tam reikia beveik 4 mln. eurų). Pažadas turėjo būti įvykdytas paėjusių metų pabaigoje, bet iki šiol net nepradėtas vykdyti.
Ne ką mažiau įdomus Sveikatos apsaugos ministerijos pasiteisinimas. Ji perteklinės infrastruktūros neatsisakė, nes „tik 2019 m. lapkričio mėn. pavyko nupirkti ekspertų, kurie konsultuos Lietuvą, paslaugas“. Įdomu, už ką tada algas gauna savi klerkai, jei reikia pirkti svetimus. O štai Vidaus reikalų ministerija nurodo, iki šiol nenupirkusi pakrančių patrulinio laivo, nes lėšos jo įsigijimui patvirtintos tik 2018 m. pabaigoje. Turbūt nepastebėjo, kad nuo to praėjo jau pusantrų metų.
Iki kadencijos pabaigos, neskaitant neįvykdytų pažadų, liko ištesėti dar beveik 200. Kažkaip sunku patikėti, kad spės. Tačiau kai kurie itin skambūs pažadai pateikti taip gudriai, kad net ir jų neįvykdžius šios Vyriausybės nebus galima kaltinti. Mat, pavyzdžiui, ministerijų perkėlimas į naujas bendras patalpas numatytas... 2021 m. IV ketvirtyje. Tada ši Vyriausybė jau bus istorija, jos įpėdinė jau bus bebaigianti skaičiuoti pirmuosius veiklos metus.
