1 nuotr.Prieštaringai dėl komunistinės praeities vertinamo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko paminklo Laikinojoje sostinėje idėja visuomenėje ir toliau kursto aistras.
Šią savaitę desovietizacijos komisiją ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą (LGGRTC) pasiekė gyventojo laiškas, kuriuo prašoma įvertinti A. M. Brazausko veiklą okupuotoje Lietuvoje veikusioje komunistų partijoje. Į institucijas kreipęsis asmuo pažymi, kad A. M. Brazausko sekretoriavimo komunistų partijos Centriniame komitete metu buvo persekiojami ir terorizuojami okupuotos Lietuvos piliečiai.
Todėl, kaip teigiama gyventojo kreipimesi, A. M. Brazausko pergalė demokratiniuose prezidento rinkimuose neatperka jo ankstesnės nusikalstamos veiklos, veikiant Lietuvos komunistų partijoje.
„Kviečiu LGGRTC oficialiai įvertinti A. M. Brazausko veiklą LKP gretose okupuotoje Lietuvoje. Manau, kad Lietuvoje viešoje vietoje negali būti pastatytas paminklas jokiam buvusiam komunistui, taip kaip Vokietijoje negali būti pastatytas paminklas jokiam buvusiam naciui“, – rašoma gyventojo kreipimesi, su kuriuo susipažino ELTA.
„Kategoriškai pasisakau prieš paminklą Lietuvos komunistų partijos pirmajam sekretoriui ir „pabaltijo karinės apygardos“ tarybos nariui A. M. Brazauskui“, – sako gyventojas.
Gyventojo laiškas dėl A. M. Brazausko paminklo iniciatyvos taip pat buvo išsiųstas idėjos autoriui Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui bei premjerei Ingridai Šimonytei.
Visgi kol kas desovietizacijos komisija negali pradėti A. M. Brazausko veiklos komunistų partijoje vertinimo, kol dėl to nesulaukė kreipimosi iš LGGRTC, Eltai teigė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.
Savo ruožtu LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys sako, kad gyventojo prašymas dėl A. M. Brazausko veiklos įvertinimo jau perduotas istorikams.
„Laiškas nukreiptas istorikams ir jie parengs asmeniui atsakymą apie A. M. Brazausko politinę veiklą ir sovietmečiu, ir nepriklausomybės metu“, – Eltai penktadienį teigė A. Bubnys.
Tuo metu desovietizacijos komisija A. M. Brazausko vertinimą gali pradėti savarankiškai, be papildomo centro kreipimosi, atkreipė dėmesį A. Bubnys.
Savivaldybė turėjo paprašyti rekomendacijų
V. Karčiauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad Kauno miesto savivaldybė dėl paminklo buvusiam šalies vadovui turėjo spręsti tik sulaukusi desovietizacijos komisijos ir LGGRTC rekomendacijų.
„Naujai kuriamiems viešiesiems objektams, esant tokiai situacijai, yra privalomos komisijos išvados ir LGGRTC generalinio direktoriaus sprendimai. (...) A. M. Brazauskas, be jokios abejonės, dirbo pačiose aukščiausiose okupacinės valdžios struktūrose ir todėl komisijos nuomonė, LGGRTC generalinio direktoriaus sprendimas (dėl paminklo – ELTA) yra privalomas“, – LRT radijui trečiadienį teigė V. Karčiauskas.
„Tai mane eilinį kartą stebina Kauno miesto savivaldybė, kad nesikreipė į LGGRTC, kaip numato desovietizacijos įstatymas“, – pridūrė V. Karčiauskas.
Statyti paminklą pasiūlė V. Matijošaitis
Praėjusią savaitę Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies vadovui A. M. Brazauskui. Visgi, nepaisant daugumos palaikymo mero iniciatyvai, tarybos narių gretose kilo nemažai klausimų, ar Laikinojoje sostinėje iš tikrųjų turėtų iškilti paminklas.
Balsuojant dėl siūlymo susilaikė trys „Vieningo Kauno“ atstovai bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai. Vieningos pozicijos prieš laikėsi visi tarybos konservatoriai, išreiškę kritiką, jog Kaune nėra aiškios istorinės atminties politikos.
V. Matijošaičio siūlymas spėjo sulaukti kritikos ir nacionaliniu lygmeniu – kultūros ministras Simonas Kairys teigė kategoriškai nesutinkantis su V. Matijošaičio užmojais, mat, anot ministro, A. M. Brazausko paminklui ne vieta greta tarpukario prezidentų.
Skeptiškai apie mero siūlymą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad prieš įamžinant tokias politines asmenybes reikia turėti aiškią strategiją, o tai, anot jo, turėtų įvertinti ne politikai, bet istorikai.
A. M. Brazauskas ėjo Lietuvos prezidento pareigas 1993–1998 m. Jis buvo pirmasis tiesiogiai išrinktas šalies vadovas. A. M. Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d.
