Didesnį dėmesį žadama skirti smulkiajai korupcijai

Pasak Ministro Pirmininko, sėkminga kova su korupcija yra vienas iš šios Vyriausybės veiklos prioritetų, nes tai susiję su skaidriais viešaisiais finansais, kurių trūksta, ir viešaisiais pirkimais.

"Jeigu mes tikrai norime mažinti socialinę atskirtį ir finansuoti kitas socialiai jautrias temas, turime užtikrinti, kad biudžeto pinigai būtų naudojami tam, kam yra skirti. Tai mes kalbėjome apie STT veiklos prioritetus, įrankius, kurių galbūt trūksta sėkmingesnei arba sėkmingai kovai žinant, kad korupcijos apraiškos ir būdai tampa vis rafinuotesni, išradingesni ir surinkti įrodymus arba identifikuoti pakankamai sudėtinga, ypač kalbant apie finansinį aspektą", - žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Premjeras pripažino, kad trūksta duomenų gauti informaciją, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ar Valstybės saugumo departamentas, kalbant apie Pinigų plovimo prevencijos įstatymą. Anot jo, čia reiktų stiprinti analitinį darbą su finansinėmis operacijomis. Esą šiuo metu nėra galimybės operatyviai gauti šiuos duomenis, o tai kitos institucijos gauna pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

Susitikime su STT direktoriumi, anot S. Skvernelio, paliesta ir vadinamoji smulkioji korupcija, ir tam numatoma skirti didesnį dėmesį.

"Tos nusikalstamos veikos, kurios daro didžiausią žalą ir poveikį, o kitos labai svarbios sritys, kurios galbūt nėra prioritetinės, nesulaukia reikiamo dėmesio. Tai mes irgi tarėmės ir ieškosime būdų, institucijos, kuri galėtų nepalikti be dėmesio vadinamųjų smulkios korupcijos bylų, tiesiog, kad nebūtų baltų dėmių, ir tie, kas linkę į korupcines veiklas, nesitikėtų, jog nėra institucijoje pajėgumų, ir šitos nusikalstamos veikos nebus nutylimos arba nustumtos į antrą planą", - teigė Ministras Pirmininkas.

Smulkiajai korupcijai Vyriausybės vadovas priskyrė kyšininkavimą medicinoje, valstybės tarnyboje, įvairias nepotizmo apraiškas, kai įdarbinami draugai ar giminės, savivaldą.

"Vyriausybė laikosi labai aiškios pozicijos, kad nėra jokio neliečiamųjų rato, ir nesvarbu, kas daro arba yra įtariamas korupcinėse veiklose, nepriklausomai nuo partinės priklausomybės, užimamo rango ir panašiai, jokios indulgencijos nėra, ir Vyriausybė remia STT pastangas šitoje srityje vienareikšmiškai", - neabejojo S. Skvernelis.

Apie konkrečias bylas per susitikimą, anot S. Skvernelio, nekalbėta.

"Kalbama buvo apie tas sritis, ką paminėjote, t.y. ir savivalda, ir valstybės įmonės. Kaip minėjau, pagrindinis dalykas yra viešieji pirkimai, o po to jau yra išvestiniai dalykai", - sakė jis.

STT direktorius S. Urbanavičius nuo komentarų žiniasklaidai susilaikė.

Naujausio "Lietuvos korupcijos žemėlapio" duomenimis, tarp Lietuvos gyventojams aktualiausių problemų korupcija užima 5-ąją vietą po mažų atlyginimų, emigracijos, kylančių kainų ir alkoholizmo. Kaip labai rimtą problemą šiais metais korupciją nurodė 56 proc. gyventojų, 35 proc. įmonių vadovų ir 32 proc. valstybės tarnautojų.

Labiausiai korumpuotomis institucijomis respondentai įvardijo sveikatos apsaugos institucijas/ligonines (51 proc.), Seimą (42 proc.), teismus (37 proc.), savivaldybes (22 proc.), partijas (22 proc.), policiją (17 proc.), Vyriausybę (15 proc.), ministerijas (11 proc.), prokuratūrą, verslą, žemėtvarką, viešųjų pirkimų agentūrą, švietimą/aukštąsias mokyklas/mokymo įstaigas. Labiausiai paplitusios korupcijos formos, anot gyventojų, - nepotizmas (giminaičių protegavimas į aukštas ir pelningas pareigas), politinių partijų narių protegavimas, papirkimas.