1 nuotr.Valstybės gynimo tarybai (VGT) per ateinančius ketverius metus užsibrėžus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė leidžia suprasti, kad tokius skaičius lėmė ir karinis patarimas.
„Procentai atsirado suskaičiavus ir keletą kartų perskaičiavus, ką būtinai turime turėti kaip nacionalinius pajėgumus, ką turime turėti, kad NATO regioninius planus iš savo pusės įgyvendintume, kiek preliminariai tai gali kainuoti“, – pirmadienį žurnalistams teigė D. Šakalienė.
Ministrės teigimu, kiekvienais metais gynybai skiriamą procentą lems ir BVP augimo greitis, ir tai, kada bus sudaryta nauja Europos Sąjungos (ES) finansinė perspektyva.
„Koks konkrečiai bus procentas konkrečiais metais priklausys nuo daugelio skirtingų kriterijų: nuo BVP augimo greičio, ta pati pinigų suma gali sudaryti visiškai skirtingą procentą nuo BVP“, – dėstė D. Šakalienė.
„Antras dalykas, kokiu greičiu pavyks susitarti dėl europinių finansinių instrumentų sukūrimo, nes visi labai gerai supranta, kad iš mūsų valstybės biudžeto staiga išimti penkis-šešis procentus tikrai nėra realistiška“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, reikia kuo skubiau priimti sprendimus dėl europinių finansinių instrumentų steigimo.
„Dalis finansavimo turės būti per europinius finansinius instrumentus. Vienas iš tikslų, kaip įmanoma greičiau turėti tokį instrumentą. 2028 m., kalbant apie naują finansinę ES perspektyvą – yra per vėlai, sprendimai turi būti dabar“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Ne mums vieniems aktualu, tai reiškia, kad šių sprendimų ieško ir bando paspartinti ne tik mūsų finansų ministras, premjeras ir prezidentas, bet ir visų kitų valstybių (politikai – ELTA). Pandemija buvo tas pavyzdys, kuris parodė, kad kai kyla egzistencinė krizė, galime veikti pakankamai greitai“, – akcentavo ji.
Penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
„Labai nenorėčiau, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo G. Nausėda.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Tiesa, vienas koalicijos lyderių, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikina – VGT sprendimai yra neracionalūs ir neįgyvendinami. Anot jo, nėra aiškūs papildomo finansavimo šaltiniai. Todėl, nurodė politikas, jo vedama „aušriečių“ frakcija Seime siūlymų dėl finansavimo krašto apsaugai didinimo nepalaikys.
Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
