1 nuotr.Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog NATO valstybių požiūris į gynybos finansavimą „visiškai pasikeitė". Politikės teigimu, Europos valstybių lyderių retorikoje įsitvirtina įsipareigojimas išlaidas Aljansą sudarančių valstybių saugumui didinti iki daugiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Iš esmės pozicija dėl gynybos finansavimo visiškai pasikeitė. Jei anksčiau mes matėme, kad šalys esančios kuo arčiau Rusijos sienos, tuo labiau suvokė, kad gynybos finansavimas turi būti didinamas, tai dabar niekas nebeminėjo tokio skaičiaus, kaip 2 proc." - žurnalistams po NATO gynybos ministrų susitikimų bei Miuncheno saugumo konferencijos komentavo D. Šakalienė.
Ji pabrėžė, kad dėl tikslaus procento dar nėra nuspręsta, bet dėl to vyksta „sparčios derybos".
Ministrės teigimu, konferencijoje susirinkusių Aljanso šalių narių atstovai „neprieštaravo" NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte teiginiui apie poreikį ženkliai didinti išlaidas gynybai.
„Generalinis sekretorius pasakė, kad nebekalbėtume apie 3 proc., nes skaičius bus ženkliai didesnis. Niekas neprieštaravo. Antras dalykas - tai bus daroma tuoj pat, nedelsiant. Ir tos datos, kurios buvo minimos iki Briuselio ir Miuncheno, neaktualios, tai reikės daryti anksčiau", - pažymėjo D. Šakalienė.
Bendras gynybos finansavimas
Taip pat D. Šakalienė teigė, kad Europos Sąjungos (ES) masto bendri gynybos finansavimo sprendimai galėtų įsigalioti nuo 2026 m. Jos manymu sprendimai dėl to, kaip atrodys priemonės, galimai bus priimti dar iki birželio 24-26 d. vyksiančio NATO Hagos susitikimo.
„Kalbame apie tai, kad iki Hagos susitikimo turėtų pajudėti sprendimai dėl to, kaip atrodys bendro finansavimo principai", - sakė D. Šakalienė.
„Aš manau, kad mes jau šiais metais turėsime priimti sprendimus, kad jie įsigaliotų nuo 2026 m." - patikino ji.
Anot ministrės, jau aišku, kad ES nuspręs leisti valstybėms viršyti 3 proc. nuo BVP deficito Mastrichto kriterijų, jei papildomos lėšos bus skirtos gynybai. Be to, anot jos, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Miunchene atskleidė, kad jau ruošiami bendri sprendimai, kurie ES mastu leis investuoti šimtus milijardų eurų į gynybą.
„Vienas dalykas, kas yra aišku, tai kad turės būti sumažinti biurokratiniai ribojimai. Kaip girdėjome, būtent Vokietija buvo ta valstybė, kuri pasakė Miunchene, kad Mastrichto kriterijai nebeturi būti taikomi gynybai. Ir tai yra tai, ko tikrai trūko. Ir mes, mažosios ir arti Rusijos sienos esančios valstybės, spaudžiame, kad tai kuo greičiau būtų išimta", - kalbėjo ministrė.
„Antras dalykas, tai Komisijos pirmininkės pasisakymas leidžia suprasti, kad (rengiami - ELTA) bendri sprendimai dėl tikrai didelių sumų - šimtų milijardų eurų skubaus investavimo į apsaugą, bus artimiausiu metu sprendžiamas klausimas", - teigė ji.
D. Šakalienė patikino, kad kartu su šiais ES sprendimais, priemones didinti finansavimą gynybai ruošia ir Lietuva.
„Mes esme sprendimo formulavimo procese ir ieškome patogiausių variantų. Tuo pat metu, viskas keičiasi ir ES lygiu. Bet aišku finansinius klausimus", - sakė D. Šakalienė.
ELTA primena, kad savaitgalį Vokietijoje vyko 61-oji Miuncheno saugumo konferencija. Vienu svarbiausių tarptautinių saugumo politikos forumų laikomas renginys truko iki vasario 16 d. Jame dalyvavo apie 60 šalių ir vyriausybių vadovų, 150 ministrų bei tarptautinių organizacijų lyderių.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.
