1 nuotr.Centrinė valdžia nemato poreikio į evakuacijos ir karinio mobilumo planus įtraukti logistiką vandens keliais, tačiau iniciatyvos imtis gali pačios savivaldybės, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Kalbant apie vidaus vandenis ir vidaus vandenų panaudojimą kariniam mobilumui – jų panaudojimo galimybės yra ribotos ir iš savo pusės mes tokio poreikio nematome“, – žurnalistams po susitikimo su vidaus reikalų ir susisiekimo ministrais antradienį sakė D. Šakalienė.
„Bet tai, žinoma, neužkerta kelio savivaldybėms vertinti savo evakuacijos planuose visas galimybes“, – tikino ministrė, referuodama į sostinės mero idėją panaudoti Nerį kaip vandens kelią galimai evakuacijai.
V. Benkunskas: Vilniaus evakuacijos planas jau parengtas
Savo ruožtu pats Vilniaus meras kalbėjo, kad sostinė jau paruošė iš dviejų dalių sudarytą evakuacijos planą ir pateikė derinti atsakingoms institucijoms – kariuomenei, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms. Jis taip pat pridūrė, kad pagrindinis sostinės evakuacijos kelias bus numatytas keliais ir geležinkeliais, o evakuacija Nerimi laikoma papildomu variantu.
„Vilnius jau yra pabaigęs savo naują evakuacijos planą rengti, dabar jis yra derinamas ir pateiktas institucijoms peržiūrėti“, – žurnalistams po susitikimo su krašto apsaugos ministre sakė meras.
„Kariuomenė labai aiškiai pasakė – ir Nemunas, ir Neris (…) karinio mobilumo prasme, o tai suprantam – kariškių ir karinės technikos gabenimas, šiuo atveju, didelių planų nėra. Evakuacijos prasme, ką aš ne kartą sakiau, Neris gali būti kaip ketvirta, penkta opcija, nedidelę žmonių grupę tam tikrų prielaidų realizavimo atveju evakuojant iš miesto – tarkime, prie ligoninės kažkokius judėjimo negalią turinčius pacientus mes galime į tuos laivus, kurie stovi dabar prišvartuoti Neries krantinėje, panaudoti “, – pažymėjo V. Benkunskas.
„Matant aiškius tikslus, matant ribotus išteklius — iš dviejų ministerijų išgirdome, kad bus peržiūrėti visų savivaldybių (…) infrastruktūriniai projektai, kurie būtų reikalingi pirmiausia kariniam mobilumui ir miesto evakuacijos planams įgyvendinti“, – tikino jis.
V. Benkunskas teigė, kad Vilniuje yra parengti penki tokie projektai, kuriuos įgyvendinus mieste būtų „atkimšti butelio kakliukai“ ir padidinti eismo pralaidumai – pavyzdžiui, Mykolo Lietuvio, Šiaurinėje gatvėse, kurių kiekvieno projekto finansavimas siekia iki 50 mln. eurų.
Iš mažesnių projektų meras įvardino valstybės kelių valdytojos „Via Lietuva“ priklausantį išvažiavimą į A1 magistralę šalia Gariūnų, kurioje susidaro kamščiai.
Mero teigimu, tie projektai, kurie būtų skirti ir evakuacijai, ir kariniam mobilumui, turės prioritetą gauti valstybinį finansavimą, nes vien iš miesto biudžeto tokių lėšų nebūtų galima padengti.
„Įvertinus, kad Vilnius apskritai gali būti taikinys labai svarbus priešui, kad tai yra gyventojų skaičiumi didžiausias miestas, kad mūsų tie prijektai bus įvertinti ir tą projektavimą mes gausime“, – pabrėžė V. Benkunskas.
Sostinės evakuacijos planas, anot mero, turi būti suderintas su Nacionaliniu evakuacijos planu, kurį rengia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Planą, suderinus su institucijomis, tikimąsi pristatyti „kelių mėnesių bėgyje“.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas tinklalaidėje politika.lt sausio viduryje kalbėjo, kad miesto evakuacijos Nerimi planai būtų naudingi ne tik sabotažų atveju, tačiau ir siekiant lengvinti kasdienį susisiekimą miestu.
