D.Šakalienė: turime veikti pagal principą, tarsi karas būtų rytoj

„Gintis turi visa Lietuva, ne tik krašto apsaugos sistema. Kiekvienas pilietis, vienetas, struktūra, padalinys, institucija – visi turi būti pasiruošę veikti su tuo, ką turi. Atėjus krizei nebus laiko persitvarkyti, keisti procedūrų. Viską turime pakeisti dabar – turime veikti pagal principą, tarsi karas būtų rytoj“, – penktadienį kalbėjo D. Šakalienė.

„Karo rytoj tikrai nebus, bet turime būti pasiruošę veikti pagal tokį principą. Kariuomenė, valstybės ir savivaldos institucijos, nevyriausybinės organizacijos turi intensyviau bendradarbiauti ruošiantis gynybai“, – pabrėžė ji.

Pasak ministrės, krašto apsaugos sistemoje bus įkurta greitojo reagavimo grupė, kuri užtikrins, kad nebūtų perteklinių ar vertės nekuriančių reguliavimų. 

„Mes, kaip valstybė, turime pereiti į karo meto mąstymą. Tai reiškia, kad visos krašto apsaugos sistemos funkcijos ir padaliniai taip pat bus vertinami, kiek tai padeda kovoti prieš galimą agresorių. Jeigu padalinys turi aiškią gynybos funkciją – jis bus stiprinamas, jeigu šiuo metu sunkiai identifikuojamas jo gebėjimas prisidėti prie gynybos, tai tuomet atitinkamai bus relokuojama“, – dėstė D. Šakalienė. 

„Dėl šio tikslo bus įkurta grupė krašto apsaugos sistemoje. Šiuo metu mes ją tiesiog vadiname „Greitis“, nes tai esminis dalykas. Bet tikslas yra ir peržiūrėti krašto apsaugos procedūras, kurie leistų atsisakyti perteklinių ir vertės nekuriančių reguliavimų, vidinių tvarkų ir panašių procedūrų. Viskas, kas galėtų užtikrinti, kad veiksime greičiau“, – pabrėžė ji. 

Politikė akcentuoja, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) jau dabar plečia sąlygas, kad piliečiai rengtųsi ginti valstybę ne tik ginklu. 

„Mano tikslas – turėti ne popierinius planus, bet juos pastoviai testuoti. Tai reiškia, kad turėsime daugiau praktinių ir pratybų formatų turėsime daugiau. Mūsų gynybiniai planai taip pat bus testuojami ir treniruojami valstybės ginkluotos gynybos operacinio plano formate (...) Mano vizija yra gynybos principus pagrįsti paprastu modeliu: matau, susitelkiu ir kovoju“, – kalbėjo D. Šakalienė. 

Anot jos, bus siekiama užtikrinti moksleivių ir studentų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

„Turime turėti planą, kaip ugdysime vaikus: nuo patriotinio ugdymo, veiksmų ekstremaliose situacijose pasirengimą, iki išgyvenimo įgūdžių, karinio rengimo pagrindus“, – dėstė D. Šakalienė.

Stebi rusų pajėgų veiksmus: kiekvieną skrydį ir tankų pajudėjimą

Kalbėdama apie sąjungininkų palaikymą karo grėsmės Lietuvoje atveju, ministrė pabrėžė, kad NATO yra įsipareigojusi duoti atsaką priešui.

„Kartu su sąjungininkais stebime kiekvieną rusų tankų kolonų pajudėjimą, kiekvieną lėktuvo skrydį ar raketų paleidimą. Mes matome ir girdime, ką jie daro. Tai yra labai svarbu žinoti siekiant turėti ramų užtikrintumo jausmą, ne iliuzinę ramybę (...) Matome, ką jie daro ir tikrai ruošiamės viskam“, – aiškino D. Šakalienė.

„Atsiradus pavojui prie mūsų sienų, mūsų ir sąjungininkų pajėgos pagal sutartus planus telksis mūsų teritorijoje, taip siekiant atgrasyti priešą, o esant poreikiui ir duos atitinkamą atsaką. NATO vyriausiasis pajėgų Europoje vadas turi jam suteiktus įgaliojimus veikti, jeigu tokia grėsmė atsirastų. (...) Didžiausias iššūkis yra užtikrinti transatlantinę vienybę. Mažiau dramų, jokių skyrybų. Ta vienybė yra mums labai reikalinga, nepaisant jokių nesutarimų. Tam ir buvo skirta mano kelionė į JAV“, – detalizavo ji. 

Didins profesionalių karių skaičių

D. Šakalienė žada kariams gerinti socialines sąlygas, siekiant, jog prie ginkluotųjų pajėgų prisijungtų kuo daugiau žmonių. 

„Kalbuosi taip pat su savo kolegomis, ypatingai Šiaurės ir Baltijos šalyse, tai porą Šiaurės šalių turi labai geros patirties, ženkliai padidinant motyvaciją prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų ir tikrai tas efektas buvo labai geras. Mes planuojame irgi tą panaudoti. Faktas yra tas, kad jeigu mes norime tikrai turėti motyvuotus karius, turint omenyje, ko mes iš jų reikalaujame, tai jiems sąlygos tikrai turi būti sudaromos“, - kalbėjo ministrė.

D. Šakalienė akcentavo, jog planuojama, kad iki 2028 m. profesinės tarnybos karių skaičius turi išaugti nuo 12,5 tūkst. iki 16 tūkst., o bendro personalo skaičius – nuo 22 tūkst. iki 30 tūkst.

„Tai yra ambicingi tikslai, tam tikrai turėsime labai rimtas priemones pritaikyti“, – kalbėjo ministrė. 

Ji taip pat pabrėžė, jog tikslas yra per metus paruošti bent 6 tūkst. rezerve esančių karių.

Ginkluotės įsigijimo kontraktus pasirašys iki 2027 m.

Ministrė taip pat iškėlė tikslą, kad pagrindiniai ginkluotės įsigijimo kontraktai būtų pasirašyti iki 2027-ųjų metų. 

„Absoliučią daugumą būtinų ginkluotės kontraktų mes turime, bet tikrai dar nemažai yra, kuriuos tiesiog reikia sudaryti“, – nurodė D. Šakalienė.

„Tai apima ne tik divizijos sunkinimui skirtus įsigijimus, bet ir įgalintojus – oro gynyba, karo inžinerija, žvalgyba, logistika ir kitos sistemos“, – tęsė ji.

Svarsto Lietuvoje steigti JLTV šarvuočių techninį centrą

Taip pat, krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės teigimu, su JLTV šarvuotųjų visureigių gamintojais yra diskutuojama apie techninio centro, vadinamojo hub‘o, steigimą Lietuvoje.

„Kadangi Lietuva turi didžiausią kiekį JLTV, kalbame apie tai, kad Lietuvoje galėtų būtų steigiamas jų remonto, priežiūros, galbūt tam tikrų atsarginių detalių gamybos hub‘as. Visą Europą galėtume aprūpinti“, – spaudos konferencijos metu užsiminė ministrė. 

„Artimu metu planuojamas susitikimas, kad galėtume apie tai kalbėti toliau“, – nurodė ji.

ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį spendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT).

Ministrė: jeigu sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų, reiktų įvertinti galimybes koreguoti Konstituciją

Jeigu šalies sąjungininkai imsis realių sprendimų dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog reiktų įsivertinti galimybes atitinkamai koreguoti Konstituciją.

„Manome, kad vis tik reikia įvertinti galimybes dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 str. korekcijos galimybių, jeigu mūsų sąjungininkai siūlytų jau realius tam tikrus planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje ir peržiūrėti kitus įsipareigojimus“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Šakalienė.

Konstitucijos 137 str. numato, jog „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“.

ELTA primena, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra užsiminęs, jog Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai galėtų veikti kaip atgrasymo priemonė visai Europa ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės. 

Prancūzijos lyderio iniciatyvą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sutiko palankiai, teigdamas, jog vadinamasis branduolinis „skėtis“ veiktų kaip labai rimta atgrasymo priemonė. 

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikino, kad apie E. Macrono siūlymą reikia diskutuoti, nes tai potencialiai sustiprintų Lietuvos saugumą. 

Visgi, premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad šis „pasiūlymas dar labai žalias“. Tuo metu „Nemuno aušros“ pirmininkas Remgijus Žemaitaitis tikino kategoriškai pasisakantis prieš šią idėją.

Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė ES.

D. Šakalienė artimiausiu metu žada regioninį sprendimą dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos

Krašto apsaugos ministrė sako, jog reikia peržiūrėti šiuo metu galiojančias tvarkas ir kaip įmanoma greičiau spartinti A kategorijos ginklų gamybą.

„Aš tikiuosi, kad pavasario sesijoje mes turėsime tam tikrų priimtų sprendimų“, – penktadienį žiniasklaidai teigė D. Šakalienė.

Ministrė taip pat akcentavo, jog reikia ir toliau svarstyti klausimą dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių ir šaulių galimybių laikyti tarnybinius ginklus namuose. 

„Žiūrėti, kaip mes galėtume užtikrinti tą balansą, kad iš tiesų būtų kaip įmanoma efektyvesnis veikimas“, – sakė ji.

„Ir plėsti šaudyklų tinklą Lietuvoje. Tai yra be galo paprastas dalykas, bet įvairioms amžiaus grupėms labai motyvuojantis“, – pridūrė ministrė.

ELTA primena, kad trečiadienį opozicinių TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pristatė Lietuvos gynybos planą. Plane siūloma, suteikti teisę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams įsigyti ir laikyti kai kuriuos A kategorijos ginklus, o KASP kariai savo tarnybinius ginklus galėtų laikyti namuose.

Tačiau tokį siūlymą kritikuoja vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, kuris teigė, kad ginklų laikymo liberalizacija yra iššūkis žmonių saugumui.

Dar praėjusioje Seimo kadencijoje konservatoriai inicijavo Ginklų ir šaudmenų kontrolės pataisas, kuriomis siūlyta karinį parengtumą įgijusiems asmenims leisti įsigyti ir laikyti automatinius ir pusiau automatinius ginklus. Siūlymui Seimas pritarė po pateikimo.

Automatiniai ir pusiau automatiniai šaunamieji ginklai priklauso A kategorijoms ginklams.