Dujų vartotojai - valdančiųjų įkaitai

Apsigalvojo per savaitę

„Vakaro žinios" jau rašė, kad Seimas 2023 metų gegužę pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus SND taikomas 304,1 Eur/t akcizo tarifas, todėl jos pabrango 70-80 proc. Tuo metu, pavyzdžiui, Lenkijoje taikomas 13,14 euro už toną akcizas, Estijoje - 55 eurai, Vokietijoje - 45,45 euro, o Latvijoje jis visai netaikomas.

Dėl akcizo įvedimo 21 kilogramų dujų balionas pabrango maždaug 8 eurais - nuo 15 eurų. SND plačiai naudojamos maisto pramonėje, ypač paukštininkystėje ir pienininkystėje, taip pat viešojo maitinimo versle. Dujų balionus dažnai naudoja regionų gyventojai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tik kilus pasipiktinimo bangai susivokė, kad inicijavo nesąmonę, nes būtent Aplinkos ministerija teikė projektą. Vakar imtąsi situaciją taisyti.

Laikas nelaukia

Kuo greičiau keisti tvarką reikalavo ir opoziciniai socialdemokratai. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas teigė, kad Vyriausybė, drastiškai pakeitusi savo požiūrį į SND vartojimą, apgavo maisto gamintojus.

„Pati Vyriausybė per energetinę krizę - kai gamtinės dujos buvo 10 kartų brangesnės - rekomendavo verslams pereiti prie SND. Verslai šias rekomendacijas išgirdo ir atitinkamai pritaikė savo sistemas, - pakeitė degiklius, skirstymo vožtuvus, sklendes. Ir štai dabar Vyriausybė, priimdama šį akcizo pakeitimą, šiuos verslus apgavo. Kas buvo pasiekta? Pamatę vartotojų reakcijas, jie jau žada svarstyti pokyčius. Tačiau tarifo diferencijavimo nepakanka, reikia tučtuojau kompensuoti žalą", - tikino G.Paluckas.

Prezidentūra atsiprašo

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narė Laima Nagienė pernai rudenį buvo pateikusi pataisas, kuriomis siūlė, kad SND akcizas liktų nulinis. Už balsavo 66 parlamentarai, prieš - 25, susilaikė 33. Toliau pataisas Seimas turėjo svarstyti gruodį, tačiau tam, finansų ministrės Gintarės Skaistės prašymu, turėjo pateikti išvadą Vyriausybė. Nepateikė.

Kai „Vakaro žinios" susisiekė su Mažeikiuose gyvenančia L.Nagiene, ji sakė telefonu bendravusi su prezidentūros atstovais, kurie politikės atsiprašė už tai, jog nepalaikė jos iniciatyvos atšaukti milžiniškus akcizus SND.

„Prezidentūra dabar atsiprašinėja manęs, aš jiems atsakiau: kai reikėjo, nė vienas manęs nepalaikėte. Dabar skambina ir sako, kad vis tik aš buvau teisi", - „Vakaro žinioms" teigė parlamentarė.

Įkaitais tapo tūkstančiai

Jos siūlymas buvo lengvatinį akcizą palikti ne tik SND, esančioms balionuose, bet ir kitoms, naudojamoms ne kaip transporto priemonių kuras.

„Pavyzdžiui, pas mus Mažeikiuose yra pastatyti rezervuarai, į kuriuos vežamos SND, jomis ir būstai šildomi, ir žmonės valgyti gaminasi, nes jokios kitos alternatyvos nėra, vamzdžiai gamtinėms dujoms neišvedžioti. Tas pats Skuodas irgi neturi pasirinkimo.

Neatstačius lengvatos suskystintoms naftos dujoms labiausiai nukentėtų šių miestų, taip pat Kelmės, Kupiškio, Rokiškio, Molėtų, Joniškio, Švenčionių, Marijampolės, Šilalės ir mažų miestelių gyventojai. Ten jie pasirinkimo neturi, nes gamtinės dujos pro juos neina. Ir kai man aplinkos ministras bando įrodinėti, kad tegul visi pasistato elektrines plyteles... Jis turbūt neįsivaizduoja, kiek tai kainuotų. Aš aiškinau, kad norint įrengti elektrines plyteles, namui reikės padaryti naujus įvadus, padidinti galią. O kas už tai mokės? Gyventojai", - paaiškino L.Nagienė.

Nelogiški argumentai

Pasak jos, Rusijai pradėjus karą, „Orlen Lietuva" norėjo padėti Ukrainai ir pardavė jai didelius kiekius SND. Jų ėmė trūkti Lietuvoje, todėl dalis verslo ėmė pirkti rusiškas.

„Tačiau jei aplinkos ministras norėjo tai užkardyti, ne akcizus reikėjo įvedinėti, nes dabar jis taikomas ir SND, visiškai nesusijusioms su Rusija. Reikėjo eiti pas užsienio reikalų ministrą ir sakyti, kad rusiškos dujos būtų įtrauktos į sankcijų paketą, nes jos nebuvo įtrauktos - tegul šis klausimas būtų keliamas ES mastu. Dabar paskutiniame sankcijų pakete SND jau įtrauktos, todėl akcizas iš viso neteko prasmės, nes pirkti rusiškų SND, dėl kurių esą ir įvestas akcizas, nebėra galima", - dėstė parlamentarė.

Anot jos, vienoje laidoje S.Gentvilas pareiškė, kad gyventojai dėl akcizo neturi piktintis, nes jiems padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis.

„Bet visos kitos kainos irgi auga, tas neapmokestinamų pajamų dydžio padidinimas ir taip to pabrangimo nepadengia. O čia - dar ir dirbtinis kainų išauginimas per akcizą", - pabrėžė L.Nagienė.

Po pateikimo Seimas nusprendė mažinti akcizą, bet laukia dar du balsavimai

L.Nagienės siūlymo vakar Seimas nesvarstė - šiandien šiuo klausimu užsiims Biudžeto ir finansų komitetas. Tiesa, Kaimo reikalų komitetas vakar L.Nagienės siūlymui pritarė - kad akcizas būtų mažinamas iki 13,94 euro už toną.

Tačiau Seimas vakar po pateikimo vis tik balsavo už Vyriausybės siūlymą, kurį pateikė premjerė Ingrida Šimonytė. Projektas numato, kad SND akcizo tarifas nuo kovo - 41 euras už toną. Už siūlymą po pateikimo balsavo 111, susilaikė 1, prieš nebalsavo nė vienas parlamentaras.

Pasak I.Šimonytės, Vyriausybė nusileido ne todėl „kad kažko išsigando ar kad kažkas gražių traktorių Vilniuje parodė", o todėl, kad apsižiūrėta, jog kainų šuolis buvo labai ženklus.

Be to, anot premjerės, vartotojams, kurie sausį-vasarį mokėjo padidintą SND akcizą, jis būtų kompensuojamas 2025-aisiais pusei metų atidedant anglies dioksido dedamąją.

Pakeitimais siūloma atšaukti ribojimus dėl lengvatinio dyzelino - 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizą siūloma vėl taikyti sunkvežimiuose ir kitose transporto priemonėse kaip buvo iki sausio, nes dabar lengvata dyzelinui taikoma tik jei jis naudojamas traktoriuose ar kombainuose.

Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras Algirdas BUTKEVIČIUS:

„Kalbant apie įstatymą dėl akcizo SND, kurį ir prezidentas pasirašė, akivaizdu, kad mes vieni kitų nebegirdime. Net jei išsakai argumentuotus dalykus, jie būna nepriimtini, nes Šimonytė taip nusprendė. Įstatymas, kuris įsigaliojo, turėjo būti teikiamas ne Aplinkos, o Finansų ministerijos, nes ji atsakinga už mūsų pinigų politiką.

Prieš tokį projektą pateikiant Seimui, jis pirmiausiai turėjo būti suderintas su visuomene, socialiniais partneriais, verslo asociacijomis, dar prieš tai turėjo būti atliktas tyrimas, koks bus jo poveikis mūsų ekonomikai bei konkurencingumui, nes aplinkinėse valstybėse akcizas SND yra nulinis arba simbolinis. Turėjo būti įvertinta, koks bus poveikis buitiniams vartotojams.

Nieko panašaus nebuvo padaryta, nors elementariuose ekonomikos vadovėliuose apie tai rašoma. Jei būtų gyvas profesorius Antanavičius, jis dabartiniams valdantiesiems pasakytų: eikite į universitetus ir mokykitės, o ne skandinkite valstybę", - akcentavo A.Butkevičius.

Politikas juokavo, kad įstatymas dėl SND kone sumušė rekordus, nes jo iniciatoriai patys prabilo apie būtinybę jį keisti nepraėjus nė 10 dienų nuo įsigaliojimo. Jis, kaip ir L.Nagienė, stebėjosi S.Gentvilo pasiūlymu žmonėms pereiti prie elektrinių viryklių.

„Net mažame būste tada gerokai išaugtų elektros suvartojimas ir turėtų būti padidinta galia. Tam reikės pasiruošti projektėlį. Jei dar reikės išorėje kažką pakeisti, vėl kainuos ir gyventojams, nors 50 proc. išlaidų padengs ESO. Kitas dalykas - gali tekti ir viduje instaliaciją pakeisti, nes jos varža gali neleisti didinti elektros pajėgumų. Ypač senuose, ir, neduok, Dieve, mediniuose namuose. Toks pasiūlymas - neišmanymo ir nesupratimo reikalas", - akcentavo A.Butkevičius.

Pasak jo, S.Gentvilo pasiūlymo priėmimas gyventojui galėtų kainuoti ne vieną tūkstantį eurų.