Dvigubos pilietybės klausimas vėl bus atnaujintas Seimo posėdžiuose. Siūloma įteisinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiais kartu ir kitos valstybės piliečiais gali būti asmenys, pasitraukę iš Lietuvos, kurių vienas iš tėvų ar senelių ar jie patys buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d. Tačiau dvigubos pilietybės priešininkai įspėja, jog tokio įstatymo siekimas kelia grėsmę lietuvių tautiškumui.
Pasaka be galo
Galiojančio įstatymo 7 straipsnyje išvardyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Viena iš kategorijų piliečių, galinčių turėti dvigubą pilietybę, yra asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos ar iš jos pasitraukę iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, taip pat šių asmenų palikuonys.
Kitaip tariant, įvairiausiais būdais siekiama atnaujinti dvigubos pilietybės klausimo tęstinumą, kuris gvildenamas jau nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
l Dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje tapo opus, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog, pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui. Nuostata dėl Lietuvos pilietybės įrašyta toje Konstitucijos dalyje, kurią pakeisti galima tik surengus referendumą.
l Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
l Seimas 2010-ųjų gruodžio 2 d. po ilgų diskusijų priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą Pilietybės įstatymą.
Pamirštamos pareigos
Signataras Algirdas Patackas į dvigubos pilietybės įstatymo nuolatinį iškėlimą žiūri skeptiškai. Jo teigimu, - tai pirmiausia prieštarautų Konstitucijai, o taip pat sukeltų daugybę nesusipratimų pačioje visuomenėje.
Pasak jo, vertėtų pakalbėti ne tik apie tautiškumą, bet ir pareigas, kurios įgalina kiekvienos šalies piliečius. „Tarkim, susidarytų tokia situacija, kad žmogus būtų Lietuvos bei kitos šalies pilietis, ir tos dvi šalys paskelbtų karą viena kitai. Kurios šalies poziciją tas žmogus palaikytų?” - klausiamais pavyzdžiais kalbėjo A.Patackas.
Dvigubos pilietybės įteisinimo atvejis užsienyje gyvenantiems lietuviams taip pat suteiktų galimybę į abiejų šalių socialines garantijas. Tačiau mokant mokesčius svečioje šalyje, o naudojantis Lietuvos socialinėmis paslaugomis, kad ir gydymu ar pensija, neadekvačioje situacijoje atsidurtų kiti tautiečiai, gyvenantys gimtinėje. Anot A.Patacko, užsienyje gyvenantys lietuviai socialines garantijas gautų iš gimtinėje gyvenančių tautiečių kišenės.
Grėsmė pilietiškumui
Kartu iškyla ir patriotizmo bei tautiškumo silpninimo galimybė. O patys lietuviai turėtų labai gerai pagalvoti, nes, pasak Rimanto Smetonos, problema yra daugiau moralinio pobūdžio. „Esame maža tauta, kankinama emigracijos, tad dviguba pilietybė dar labiau išblaškytų lietuvybės stiprinimo aurą šalyje”, - teigė signataras.
Pilietiškumo veidmainystę įžvelgia ir Seimo narys R.Smetona. „Išvykusiųjų niekas gi neverčia atsisakyti Lietuvos pilietybės. Turėkite į sveikatą”, - išeiviams linkėjo seimūnas. Galvodamas apie dar didesnės emigracijos pavojų R.Smetona patartų išlikti LR piliečiais. Pasak jo, priėmus dvigubos pilietybės įstatymą lietuviai, kartais net nepagalvoję, susigundytų tokia galimybe.
Tačiau ne visi išeiviai lietuviai reikalauja dvigubos pilietybės. Australijoje gyvenantis Saulius Varnas yra prieš visuotinį dvigubos pilietybės įteisinimą. Tarp kitko, tą aiškiai ir nedviprasmiškai draudžia LR Konstitucija. „Taigi aš tiesiog pasisakau, kad mes turime gerbti savo Konstituciją”, - „Vakaro žinioms” dėstė S.Varnas.
Pasak jo, norint plėsti dabartinio LR Pilietybės įstatymo numatytą asmenų, galinčių turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, ratą, reikia pateikti įtikinamus argumentus, kodėl tą reikėtų daryti. „Aš tokių argumentų iki šiol nesu girdėjęs”, - teigė S.Varnas.
Stasė Rajala - Lietuvė, Suomijos pilietė:
Esu grynakraujė lietuvė, tačiau Suomijos pilietė. Likimas susiklostė, kad gavau paskyrimą dirbti Estijoje, o vėliau mane nubloškė į Suomiją. Tačiau, priėmusi tos šalies pilietybę, niekada nepamiršau savo šaknų ir su Lietuva palaikau nuostabų ryšį.
Kažkada su prezidento Antano Smetonos anūku kalbėjome dvigubos pilietybės klausimu. Taigi svarbu suprasti, kur gyveni, už ką balsuoji ir kokia tavo tautybė.
Manau, puikiai galima išsiversti ir su viena pilietybe. Svarbiausia žmogui mylėti savo tautą. Grįždama į Lietuvą dukart per metus pradedu pastebėti, jog šalies jaunimas tampa kur kas pozityvesnis ir patriotiškesnis. Turime atkreipti dėmesį į jų ateitį ir jų pasaulėžiūros formavimą.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
