Iki šiol neaišku, ar Lietuva nuo 2015 metų galės įsivesti eurą, tačiau valdžia nieko nelaukia: rengia euro įvedimo memorandumą verslui ir žingsnis po žingsnio stumia mus į euro zoną. Pasirodo, net naujai užgimusi referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatyva jiems nė motais. Eurą ruošiamasi įvesti, net jei piliečiai pareikalaus referendumo.
- Kas bus, jei referendumo dėl lito iniciatyvinė grupė surinks 300 tūkst. parašų, reikalingų referendumui organizuoti. Ar euro įvedimas bus atidėtas? - „Respublika“ pasiteiravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus ŽEMAITAIČIO.
- Jei Lietuvos politikai jau apsisprendė įsivesti eurą, tai dar nereiškia, kad Europos Komisija tam pritars. Nes pirmiausia juk kriterijai ir bus vertinami.
Jeigu žmonės surinktų parašus, kad nebūtų įvestas euras, teisinės galimybės gana ribotos. Stojimo sutartyje aiškiai pasakyta, kad yra įsipareigojimas įsivesti bendrą valiutą, tokiu atveju reikėtų peržiūrėti sutartį ar dar ką nors daryti. Nes pagrindo stabdyti ir neįsivesti euro teisiškai nematau.
- Kodėl tuomet kitos ES šalys - lenkai, britai, danai, švedai - euro neįsiveda, jei, kaip sakėte, nėra teisinių galimybių neįsivesti euro?
- Aš manau, kad lenkai ir neturės euro, nes lenkų Vyriausybė 2004 metais, priešingai nei mūsų Vyriausybė, priėmė labai protingą sprendimą ir savo zlotą paliko laisva valiuta. Nesusiejo nei su euru, nei su doleriu. Todėl jie krizę tris kartus lengviau išgyveno, patyrė tris kartus mažesnius nuostolius. Skirtingai nuo mūsų Lietuvos, nes mūsų litas yra susietas su euru. Jeigu nebūtume susieti, nereikėtų skubėti įsivesti eurą.
- Taip ir neatsakėte: kodėl vienos ES šalys gali euro neįsivesti, o mums tai privaloma?
- Pirma yra žiūrima, ar atitinki kriterijus, ar neatitinki, ir tada tau sako, ar įsivesti eurą. Kitas dalykas: euro įvedimas yra būtinas arba norimas, kad būtų galima tarptautinėse rinkose pigiau skolintis. Aš manau, kad dėl šito labai stipriai žaidžiamas žaidimas.
- Kodėl taip skubama į euro zoną? Kodėl prieš tai nenorima atsiklausti žmonių nuomonės? Švedai ir danai juk atsiklausė - surengė referendumus dėl euro įvedimo...
- Noro gal ir būtų, bet bėda, kad stodami į ES mes jau sutarty tą dalyką numatėme, tad žmonių kaip jau ir buvo atsiklausta, nes jie balsavo už tai, kad įstotume į ES. Ten buvo aiškiai išvardytos sąlygos, kokiomis galime tapti ES nariai ir partneriai.
- Kas atsitiktų, jei neįsivestume euro? Kas nutiko, pavyzdžiui, britams, kurie euro neįsiveda?
- Lietuvai tikrai nieko nebūtų, tik pačiai valstybei būtų sunku valstybiniuose sektoriuose, nes automatiškai bankai padidintų skolinimosi normą ir nukentėtų viešasis sektorius, o privačiame sektoriuje būtų suduotas smūgis tiems, kas užsiima eksportu, kai atsiskaitymai vyksta eurais. Pervedimai, keitimai, konvertavimai stipriai atsiliepia verslui. Reikia tą dalyką žinoti ir atsargiai elgtis.
- Kaip suprasti: ar piliečiai turėtų atsisakyti referendumo idėjos ir netrukdyti valdžiai įsivesti euro?
- Aš manau, kad diskusijos turi būti labai didelės. Man keista, kad tų diskusijų Lietuvoje nėra. Atrodo, kad valdžia pasakė ir euras turi būti. Bet kodėl, kaip, kokiomis priemonėmis ir kiek mums tai kainuos - niekas nekalba. Dar kartą sakau, kad priimdami vieną ar kitą sprendimą turime aiškiai visuomenei pasakyti, kokia iš to bus nauda.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
