G.Kėvišas suklydo: teatras - ne vergų choras

G.Kėvišas metų metus nacionalinėje meno šventovėje elgėsi it nuosavame „uabe“. „Mes netikime, kad ir dabar kas nors pasikeis. Jau tiek kartų bandyta versti jį iš posto, ir nieko. Teatras sugriautas iš vidaus, liko tik sienos. O tarp jų tvyro baimė“, - kalbėjo garbus teatro artistas, nepanoręs, kad jo pavardė būtų skelbiama. Atmosferą teatre jis apibūdino taip: Stalino laikai.

Daugeliui „Vakaro žinių“ kalbintų solistų, baleto šokėjų baimė neleido kalbėti atvirai. Vis dėlto ištikimybę G.Kėvišui savo parašais patvirtino vos šimtas, t.y. maždaug šeštadalis, teatro darbuotojų. Choras, tarkim, pasirašyti atsisakė vienbalsiai. Laišką parengęs LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas nuleido jį padalinių - ir kūrybinių, ir administracijos, ir net profsąjungos - vadovams, šie privalėjo surinkti savo pavaldinių parašus. „Vakaro žinių“ pašnekovai neslėpė, kad buvo taikyta psichologinė prievarta, primygtinai siūlyta pasirašyti už direktorių, „kuris mums visiems padarė tiek gero“.

„Aš nepasirašiau. Ir nebijau to prisipažinti. Juk ir kvailiausiam aišku, kad teatre yra plaunami pinigai, tik labai gaila, kad tiek metų niekas to nemato ir negirdi. Bet, aišku, turime tikėtis, kad kada nors tam ateis galas. Juk ir Rusijoje Putinas kada nors nueis“, - ironizavo operos solistas Vladas Bagdonas.

Anot dainininko, G.Kėvišas pakenkė ne tik teatrui, bet ir pakirto visuomenės pasitikėjimą valstybe apskritai. Žmonės nebetiki jos galiomis, kai neskaidri veikla toleruojama metų metus, o patriotizmas, skaidrumas, viešumas daugeliui tapo tik tuščiomis frazėmis. Jam labai gaila, kad savo pozicijos dėl LNOBT vadovo neišsakė nei prezidentė, nei generalinis prokuroras.

G.Kėvišo, kaip nepamainomo teatro vadovo, kuriamas įvaizdis dainininkui atrodo apgailėtinai. Visus „gerus darbus“ nubraukia tai, kad per 15 jo vadovavimo metų nebeliko nacionalinės operos.

„Parsikvietęs svetimą statytoją ar atlikėją gali rašyti kokį nori honorarą, su savais taip neišeis“, - vieną iš priežasčių, kodėl du trečdalius spektaklių statytojų, atlikėjų sudaro užsieniečiai, pateikia V.Bagdonas.

G.Kėvišo parankinių suorganizuota parašų rinkimo akcija jam nesuprantama dar ir dėl to, kad vos prieš kelias savaites daugeliui vyresnės kartos atlikėjų 200-300 eurų buvo sumažintos algos. Retas cinizmas - viena ranka lupa, o kita reikalauja pasirašyti už „gerąjį poną“.

Tačiau G.Kėvišo dešiniajai rankai N.Stancikui dėl teatrą purtančios akcijos netgi ne gėda. LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojas dievagojasi, kad sukurti laišką jį privertė žmonių, gerbiamų meno pasaulyje ir visuomenėje, prašymai.

„Robertas Šervenikas, Česlovas Radžiūnas, Sigutė Stonytė bandė patekti pas kultūros ministrę ir išreikšti pasitikėjimą generaliniu direktoriumi. Kultūros ministrė nerado laiko tam pokalbiui, kadangi jos dienotvarkė įtempta. Tada ir buvo nuspręsta, kad viską reikia išguldyti ant popieriaus. Taip atsirado galimybė išreikšti paramą ir kitiems darbuotojams. Aš jokio teksto nesiunčiau, tik informavau visus apie galimybę“, - dėstė N.Stancikas.

Jis teigė, kad kreipimasis, kuris sugulė į tris puslapius, atsirado spontaniškai. Visus juos užpildo G.Kėvišo darbai - nuopelnai jo vadovaujamam teatrui ir kultūrai apskritai. Anot N.Stanciko, kreipimąsi pasirašė Virgilijus Noreika, visi teatro meno tarybos nariai.

„Teatro vadovas, kuris jį prikėlė, pastatė ant kojų ir pakėlė į dideles aukštumas, dabar įnirtingai ir visapusiškai puolamas. Tai žmones skaudina ir jie patys nori išreikšti jam paramą. Tai normalu“, - paklaustas, ar gerai jaučiasi manipuliuodamas savo pavaldiniais, atrėžė N.Stancikas.

Vis dėlto gali būti, kad šįkart G.Kėvišui išsilaikyti LNOBT kėdėje bus sudėtinga, nors jo epochos pabaiga mažai tiki net ir didžiausi jo kritikai. Vakar premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad G.Kėvišas nebegali toliau eiti LNOBT direktoriaus pareigų - bus ieškoma teisinių būdų jį atleisti.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson teigė, kad jos „pasitikėjimas ponu G.Kėvišu baigėsi“. Dar penktadienį ministrė išreiškė viltį, kad jis pasitrauks savo noru.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“