Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kaimyninė Lenkija, skirianti gynybos išlaidoms 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), yra pavyzdys ne tik Lietuvai, bet ir kitoms NATO valstybėms. Anot šalies vadovo, saugumas išlieka esminiu prioritetu, todėl asignavimai krašto apsaugai turi didėti.
„Džiaugiuosi, kad Lenkija turi labai panašų požiūrį į mūsų atsakomybę dėl gynybos išlaidų finansavimo. Tikrai labai atidžiai sekiau jūsų iniciatyvas, gerbiamas prezidente (Andrzejau Duda – ELTA), ir jūsų pasisakymus dėl to, kad NATO valstybės turėtų skirti ne 2 procentus, o bent 3 procentus savo bendrojo vidaus produkto gynybos išlaidoms finansuoti“, – trečiadienį oficialaus vizito Lenkijoje metu surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
„Mums tai yra ne tik priimtina – mes sveikiname tokią iniciatyvą“, – pabrėžė jis.
G. Nausėda priminė, jog Lietuva šiais metais taip pat pasiekė 3 proc. BVP išlaidų gynybai kartelę. Prezidentas mano, jog, remiantis Lenkijos pavyzdžiu, Lietuva nesustos ir sieks didinti krašto apsaugos asignavimus dar daugiau.
„Ties tuo mes nesustosime, nes mus įkvepia Lenkijos pavyzdys. Jūs šiandieną esate tas pavyzdys, į kurį mes visi lygiuojamės. Ir kuomet kai kurie oponentai sako, kad turime rūpintis ir kitais dalykais, kad 4 procentai finansavimo yra pernelyg aukštas lygis, mes visada galime pasiremti jūsų pavyzdžiu“, – pridūrė šalies vadovas.
ELTA primena, kad skyrus papildomus valstybės biudžeto asignavimus, šiais metais Lietuva pasiekė 3 proc. nuo BVP finansavimą gynybai. Savo ruožtu Lenkija krašto apsaugai skiria 4 proc. nuo BVP.
Kaip skelbta anksčiau, trečiadienį prezidentas G. Nausėda oficialiu vizitu lankosi Lenkijoje. Ketvirtadienį Lietuvos ir Lenkijos prezidentai kartu dalyvaus dvišaliame gynybos forume. Planuojama, kad jis pritrauks virš 70 gynybos pramonės įmonių iš abiejų šalių. Vėliau Prezidentai G. Nausėda ir A. Duda drauge vyks į Liubliną, kur lankysis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendro karinio vieneto – Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio brigados vadavietėje ir Liublino pilyje pasirašys dvišalių santykių deklaraciją, nubrėžiančią tolesnes šalių bendradarbiavimo gaires ir prioritetus.