1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog dabartinių geopolitinių iššūkių akivaizdoje Europa turi imtis strateginės autonomijos ir lyderystės gynybos klausimais. Pasak šalies vadovo, vienos pagrindinių Senojo žemyno sostinių – Paryžius ir Berlynas – aiškiai mato besiklostančią situaciją ir imasi iniciatyvų, kurios gali sustiprinti Europos saugumą.
„Kad situacija yra rimta ir Europa beveik neturi laiko perimti strateginę autonomiją, kurią dabar, ko gero, priverstinai turės prisiimti. Anksčiau dar būdavo diskusijos, dabar atrodo, kad tiesiog mes nebeturime laiko ir mes esame tokioje padėtyje, kai reikia tą strateginę autonomiją, strateginę lyderystę patiems perimti“, – pirmadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.
„Matau, kad pirmiausia prezidentas Emmanuelis Macronas akivaizdžiai mato, aš matau, kad Vokietijos naujasis lyderis, kancleris Friedrichas Merzas neabejotinai stos greta E. Macrono. (...). Prezidentas E. Macronas prabilo apie branduolinį skėtį. Visa tai yra sveikintina, nes Europa mato, kad nebus taip, kad ji kaip kokia lepūnėlė sėdės sau ramiai nuošalyje, stengsis naudotis visomis gėrybėmis ir didins savo gyvenimo lygį, gynybos išlaidų patirti nenorės, bet tuo pat metu ją kažkas iš išorės apgins“, – dėstė jis.
G. Nausėda pastebėjo, jog Europa jautė Vašingtono spaudimą labiau rūpintis savo gynyba ir pirmosios JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu.
„Tą kartą viskas baigėsi tokiu lengvu supurtymu, šiokiu tokiu prisitaikymu prie situacijos, bet tai dar nebuvo kardinalu. Šį kartą aš labai tikiu, kad visa tai sakoma gana rimtai ir, jeigu mes to neišgirsime, gerai nebus“, – tęsė jis.
Kalbėdamas apie Europos ir NATO šalių įsipareigojimus gynybai, prezidentas pabrėžė, jog šių metų vasarą vyksiančiam Hagos viršūnių susitikime Aljanso narės turėtų sutarti dėl ženklesnių minimalių išlaidų krašto apsaugai.
„Ar iš tikrųjų pavyks NATO viršūnių susitikime susitarti dėl tų reikalavimų, kuriuos kelia naujoji JAV administracija, yra atviras klausimas, nes reikalavimai yra dideli. Tie reikalavimai, kaip jūs matote, sudaro 5 proc. BVP, tokios Donaldo Trumpo įsivaizdavimu turėtų būti NATO sąjungininkų išlaidos, ir tai yra dvigubai, net trigubai daugiau negu kai kurios valstybės išleidžia šiuo metu“, – pasakojo G. Nausėda.
„Lietuva gerokai prieš tai deklaravo, kad sieks netgi šiek tiek didesnio gynybos išlaidų lygio, bet kai kurioms valstybėms toks lygis yra, ko gero, įsivaizduojamas tik po 5–8 metų. Jeigu čia kompromiso nebus rasta, jeigu dėl tų minimalių gynybos išlaidų nesusitarsime NATO, gali būti tikrai sudėtinga išsaugoti dialogą ir tuos dokumentus, kuriuos kiekvienas NATO viršūnių susitikimas priima, tai čia pirmas dalykas“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų skirti 5–6 proc. savo BVP – tokį spendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT).
Praėjusį mėnesį NATO sąjungininkes gynybai skirti didesnes sumas paragino ir JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas.
„Jungtinės Valstijos daugiau nesitaikstys su nesubalansuotais santykiais, kurie skatina priklausomybę“, – savo pirmosios kelionės į užsienį metu kalbėdamas NATO buveinėje Briuselyje sakė jis.
D. Trumpas dar rinkiminės kampanijos metu yra žadėjęs karą Ukrainoje užbaigti per vieną dieną. Tapęs JAV prezidentu, jis galiausiai ėmėsi veiksmų paraginti konflikto šalis sėsti prie derybų stalo ir prieš keletą dienų yra pareiškęs, kad jo komanda yra padariusi „didelę pažangą“ derybose su Ukraina ir Rusija dėl karo užbaigimo.
