1 nuotr.Šalies vadovas Gitanas Nausėda palaiko siekį normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija. Prezidentūros teigimu, viliamasi, kad Pekinas pakeis savo poziciją ir šalių ambasadoriai grįš prie darbų abejose valstybėse. Tiesa, pažymi prezidento atstovai, kad interesas normalizuoti dvišalius santykius turi būti abipusis.
„Kinijos ir Lietuvos santykiai turėtų būti pagrįsti abipusės pagarbos principu ir tarptautiniais įsipareigojimais“, – komentare Eltai nurodė prezidento komunikacijos grupė.
„Prezidentas palaiko siekį normalizuoti diplomatinius Lietuvos ir Kinijos santykius, bet interesas normalizuoti santykius turi būti abipusis. Prezidentas tikisi, kad Kinija pakeis sprendimą dėl diplomatinio atstovavimo lygio sumažinimo ir ambasadoriai grįš dirbti abejose valstybėse“, – nurodoma atsakyme.
Visgi, pabrėžiama, kad palaikant ryšį su Kinija, tai nereikštų, jog kinta Lietuvos pozicija Taivano atžvilgiu.
„Diplomatinių santykių su Kinija palaikymas nereiškia, kad Lietuvai reikėtų atsisakyti prekybinių-ekonominių santykių su Taivanu“, – pažymi Prezidentūra, reikšdama lūkestį ir dėl Kinijos požiūrio į karą Ukrainoje.
„Lietuva tikisi, kad Kinija, kaip JT Saugumo Tarybos narė, nerems Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, bet prisidės prie šio karo sustabdymo“, – priduria šalies vadovo atstovai.
Klausimas dėl Lietuvos santykių su Kinija grįžo į dėmesio centrą po to, kai Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pareiškė, jog reikėtų gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu.
„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
Be to, LSDP programoje pabrėžiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai. Tačiau socialdemokratai akcentavo, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
