G.Nausėda sako, kad Lietuva yra pasirengusi svarstyti galimybę jungtis prie JK ir Prancūzijos taikos koalicijos

„Jungtinė Karalystė ir Prancūzija nori imtis lyderystės dislokuodamos galimai savo karinę galią taikai užtikrinti, tam yra pasirengusios suteikti tikrai nemažas pajėgas, kuria vadinamąją willing coalition (liet. norinčiųjų koaliciją) – kviečia šalis, kurios gali kas kiek prisidėti pagal savo dydį prie šitos koalicijos. Lietuva taip pat yra pasirengusi svarstyti pagal savo galimybes štai tokį taikos užtikrinimo korpusą formuoti“, –pirmadienį Romoje sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas įvertino ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono svarstymus dėl mėnesio trukmės paliaubų Ukrainoje. G. Nausėda pažymėjo – svarbu, jog Europoje būtų vieninga pozicija tiek dėl taikdarių siuntimo, tiek dėl laikinų paliaubų.

„Prezidentas Macronas visiškai neseniai pasiūlė formulę, pagal kurią ugnis būtų nutraukta ore, vandenyje, taip pat kritinės infrastruktūros atžvilgiu. Ir tada per mėnesį įsitikinus, ar tos ugnies nutraukimas nėra pažeidžiamas, galima būtų eiti toliau“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Tai geros iniciatyvos. Tik vienas dalykas – svarbu, kad visi mes Europoje tuo klausimu vieningai sutartume. Pažiūrėsime, ką signalizuos šalys, kurios turi kiek skirtingą nuomonę, švelniai tariant – Vengrija ir Slovakija (...)“, – samprotavo jis.

Be to, pabrėžė G. Nausėda, realizuojant šias idėjas itin svarbus ir Vašingtono įsitraukimas.

„Tačiau labai svarbus ir JAV įsitraukimas (...) – jos suteikia toms saugumo garantijoms tam tikrą materialią išraišką ir leidžia tikėtis, kad tas ugnies nutraukimas nebus tik simbolinis aktas ir čia pat bus pažeidinėjamas. Štai šitokio JAV vaidmens mes labai tikimės ir aš vis dar viliuosi, kad JAV gali prisiimti šį vaidmenį“, – apibendrino prezidentas.

ELTA primena, kad sekmadienį Ukrainos sąjungininkės susirinkusios į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio sušauktą viršūnių susitikimą dar kartą pareiškė paramą Volodymyrui Zelenskiui.

Savo ruožtu K. Starmeris pristatė keturis žingsnius, dėl kurių sutarta lyderių susitikime. Nuspręsta tęsti karinės pagalbos teikimą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai, taip pat pabrėžta, jog reikia siekti ilgalaikės taikos, užtikrinančios Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o Kyjivas turi sėdėti prie taikos derybų stalo. Tarp žingsnių – ir įsipareigojimas, jog, taikos atveju, Europos vadovai sieks atgrasyti Rusiją nuo bet kokios būsimos invazijos į Ukrainą. Galiausiai – sutarta sudaryti „norinčiųjų koaliciją“, kuri gins Ukrainą ir užtikrins taikos palaikymą šalyje.

Tiesa, į šį susitikimą Baltijos šalių atstovai nebuvo pakviesti. Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė LRT radijui patikino, jog sekmadienį kalbėdamas telefonu su šalies vadovu K. Starmeris atsiprašė dėl tokio sprendimo.

Grįždamas iš Londono, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija nori pasiūlyti Rusijai paskelbti dalines mėnesio trukmės paliaubas. Tačiau pirmadienį Londonas pranešė, jog nebuvo sutarta, kaip galėtų atrodyti tokios paliaubos.

Penktadienį V. Zelenskis viešėjo Vašingtone, tačiau Ovaliajame kabinete D. Trumpas Ukrainos prezidentą užsipuolė, teigdamas, kad jis turėtų būti „dėkingesnis“ už JAV pagalbą trejus metus trunkančiame kare.

Po apsižodžiavimo V. Zelenskio buvo paprašyta palikti Baltuosius Rūmus ir jis skubiai išvyko, o po prezidentų susitikimo turėjusi įvykti spaudos konferencija buvo atšaukta. Nebuvo pasirašyta ir sutartis dėl gamtinių išteklių.