G.Nausėda: sprendimas nepritarti G.Landsbergio kandidatūrai nebuvo kerštas

„Aš noriu atsakyti tiems, kurie sako, kad neva aš suvedinėju sąskaitas ar esu kerštingas – štai jums puikiausias pavyzdys, kad nesu toksai, nes jeigu būčiau kerštingas, tai galėčiau prisiminti daugybę straipsnių, kuriuos ponas Kubilius parašė ir mano atžvilgiu. (...) Taip kad nėra čia jokio kerštingumo“, – „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.

„Puikiai suprantu, kad esu politiniame lauke, kuriame turiu vadovautis tam tikromis realijomis. Šiuo metu turime tokią valdančiąją koaliciją, kokią turime ir mano tikslas yra siekti tokio sprendimo, kuris būtų naudingiausias valstybei. Valstybei yra naudingiausia turėti tokį kandidatą, kuris savo buvusia politine, o ir esama politine patirtimi galėtų aprėpti ir pretenduoti į kiek galima daugiau portfelių“, – akcentavo prezidentas.

Todėl šalies vadovas tikina asmeniškumais sprendžiant dėl kandidato į EK nesivadovavęs.

„Nėra čia jokių asmeniškumų, aš dar kartą kartoju. Jeigu būtų tie asmeniškumai, galbūt ir A. Kubiliaus pavardės šiandieną negirdėtume. Jokių asmeniškumų nėra ir, aš manau, kad pasirinkome tikrai pragmatišką, protingą, racionalų variantą“, – patikino G. Nausėda.

„Kaip ten bebūtų, žmogus, kuris du kartus buvo Lietuvos Respublikos ministru pirmininku, yra rimta kandidatūra ir šia prasme yra rimtesnė netgi kandidatūra negu partijos vadovas“, – akcentavo jis.

G. Nausėda pabrėžė, kad G. Landsbergio kandidatūra nebuvo tokia stipri kaip A. Kubiliaus nes, pasak jo, konservatorių partijos pirmininkas šiuo metu yra susikoncentravęs tik į užsienio politiką.

„Manau, kad G. Landsbergio kandidatūra pirmiausiai buvo mažiau pranaši ta prasme, kad žmogus domisi išimtinai užsienio politika. Ir nors kaip partijos vadovas turėjo skirti gerokai daugiau dėmesio ir ekonominiams, socialiniams klausimams, deja, nebuvo pastebėtas pernelyg besidomintis šitais klausimais ir šiomis sritimis, todėl tapo toks siauro profilio, sakyčiau, kandidatas“, – pabrėžė G. Nausėda.

„Antras dalykas, man tikrai būtų nesmagu, jeigu ištikus kokiai nors vidinei krizei Europos Komisijoje skambintų į Lietuvą ir klaustų – kur pradingo Gabrielius Landsbergis? Deja, mes šitokių atvejų Lietuvoje esame turėję ir tai taip pat nenuteikia labai optimistiškai šito kandidato atžvilgiu“, – sakė šalies vadovas.

Neįtiko ir G. Landsbergio būdo bruožai

Prezidentas tikina, kad jo sprendimui neskirti G. Landsbergio į EK įtakos turėjo ir užsienio ministro laikysena žiniasklaidoje paaiškėjus informacijai apie jo Graikijoje įsigytą vilą, dar kartą atskleidusi politiko būdo bruožus.

„Pirmiausiai kreipiu dėmesį į tai, kaip žmogus elgiasi vienomis ar kitomis kritinėmis aplinkybėmis. Ir šiandieną turbūt kalbėti apie tai, ar vila buvo įsigyta tokiu, ar kitokiu laiko momentu – palikime tai politologams, palikime tai opozicijai. Aš esu įsitikinęs, kad šitaip politikas neturėtų elgtis. Ir jeigu jis įsigijo vienokį ar kitokį nekilnojamąjį turtą, tai nereikėtų pusę lūpų apie jį kalbėti, o tiesiog iš karto viską deklaruoti. Ir, ko gero, būtų kilęs gerokai mažesnis skandalas, jeigu tai būtų savo laiku padaryta. Bet tai nebuvo padaryta“, – sakė šalies vadovas.

„Ir kadangi tai kartojasi kažkelintą kartą, tai tikrai tampa savotiška tendencija arba būdo bruožu, kuris yra būdingas šitam politikui. Ir aš tokiam būdo bruožui pritarti tikrai negaliu ir, manau, kad tai buvo viena iš tų charakterio savybių, kurios nulėmė ir šitą sprendimą“, – pridūrė jis.

Tikina premjerei pasiūlęs apie 6 pavardes

Prezidentas tikina per visą derybų su premjere etapą pasiūlęs apie 6 galimų kandidatų į EK pavardes. Visgi, pasak jo, visi šie asmenys kandidatuoti atsisakė nenorėdami pakenkti partijos pirmininkui.

„Būsiu atviras – savo pokalbiuose su premjere mes aptarėme kokias 6-7 pavardes, tame tarpe buvo ir moterų, kalbėjome, ar tai galėtų būti vienas, ar du kandidatai, kaip geriau atlieptume Europos Komisijos prezidentės išsakytą prašymą. Ir susiklostė tokia situacija, kad visi kandidatai, kurie buvo paminėti – jie iš esmės buvo paminėti mano iniciatyva – vėliau atsisakė kandidatuoti“, – teigė G. Nausėda.

„Manau, kad dėl tos priežasties, kad netaptų kliūtimi partijos pirmininkui siekti šito posto. Ir tik pačioje pabaigoje, kada tapo aišku, kad partijos pirmininkas negalės pretenduoti į šitą poziciją, atsirado Andriaus Kubiliaus pavardė ir mes gavome A. Kubiliaus pritarimą, kad jis sutinka kandidatuoti“, – pridūrė jis.

Tai, kad į EK bus siūloma A. Kubiliaus kandidatūra, pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio patvirtino I. Šimonytė. Anksčiau tai patvirtino ir prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

Žiniasklaidoje ir politikos koridoriuose kaip galimas eurokomisaras aptarinėtas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį Eltai sakė sulaukęs informacijos, jog jo kandidatūrai nepritartų prezidentas Gitanas Nausėda. Todėl, pasak konservatorių lyderio, premjerė I. Šimonytė, ieškodama kandidato į EK, turėtų žvalgytis kitų pavardžių.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.