1 nuotr.Vakar Seimas pradėjo rudens sesiją. Ta proga rėždama kalbą parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad bus „atiduota skola" žmogaus teisėms ir priimami įvairūs įstatymai, tarp jų - ir Partnerystės. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda ragina Seimą „jėgą, bizūną ar įstatymų buldozerį pakeisti argumentuota diskusija".
Vėl stums Partnerystės įstatymą
„Pradėdami rudens sesiją matome, kad pandemija nesitraukia, įtampa ties rytinėmis Lietuvos sienomis išlieka, tačiau dėl ryžtingų veiksmų jau kurį laiką migrantų srautai valdomi. Dalis piliečių buriasi į protestus, kol kas pavyksta rasti sprendimus, kurie nepažeistų konstitucinės teisės į susirinkimus ir užtikrintų saugumą. Nepaisydami komplikuoto konteksto, turime tęsti pradėtus darbus, vykdyti savo įsipareigojimus. Laikas nelaukia, tačiau turime būti apdairūs. Jėgos, iššvaistytos tuščioms kalboms, juolab neteisingiems sprendimams, neišvengiamai sukurs problemų, kurios ateityje dar labiau užguls mūsų pečius. Todėl privalome susitelkti, įsipareigoti konstruktyviam dialogui, rasti jėgų būtinoms reformoms. Tik taip suvaldysime padėtį, susidorosime su dabarties iššūkiais ir padėsime tolesnės plėtros pagrindus", - į kolegas iš Seimo tribūnos vakar kreipėsi V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, nors situacija visais atžvilgiais nepaprasta, Seimo darbų programą vis dėlto esą galima vadinti gana ambicinga, ją sudaro per 400 projektų, kuriuos siūlo Seimo nariai, prezidentas, Vyriausybė.
„Seimo rudens sesijoje numatyti ir įstatymų projektai, susiję su žmogaus ir pilietinėmis teisėmis. Tai yra savotiška skola, kurią turime grąžinti piliečiams: Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, Žvalgybos ombudsmeno, Partnerystės, Tautinių mažumų, Vardų ir pavardžių, taip pat konstitucinis Referendumo įstatymai", - vardijo Seimo pirmininkė.
Protestus iššaukia nesikalbėjimas
Savo ruožtu G.Nausėda, sveikindamas į rudens sesiją susirinkusius parlamentarus, kartu juos paragino dirbti kitaip nei dirbta iki šiol.
„Lietuvos valstybė išgyvena sudėtingą laikotarpį. Esame lyg nesibaigiančioje kryžkelėje, kai, atrodo, kaskart žengę žingsnį privalome rinktis: visuomenės sveikata arba konstitucinių žmogaus teisių į sveikatos, švietimo, socialinės globos paslaugas užtikrinimas; valstybės sienų apsauga arba nelegaliai į mūsų šalį patekti bandančių žmonių teisė į teisingumą; šimtmečiais puoselėtos tradicinės šeimos vertybės arba įteisintas gyvenimas kartu, nepaisant lyties.
Jis neabejoja, kad šie pasirinkimai, ypač kai jie svarstomi paskubomis, girdint tik savo argumentus, kelia priešpriešą visuomenėje, o jos emocijos išsilieja pykčio ir protesto bangomis.
„Ar iš tiesų privalome rinktis tik arba-arba? Priešpriešinti kovą su pandemija žmogaus teisėms? Nelegalų sienos kirtimą - teisei į teisingumą? Šeimą - galimybei spręsti kasdienes problemas gyvenant kartu? Ar tikrai privalome gyventi dvimatėje erdvėje, kur yra tik „jie" ir „mes"? Kur „kas ne su mumis - tas prieš mus"? Seimui, kaip Tautos atstovybei, šiandien tenka ypač svarbi užduotis neleisti šioms priešpriešoms toliau gilėti ir nepailstant siekti dialogo, kuris padėtų rasti teisingiausius sprendimus, stiprinančius, o ne silpninančius Lietuvos valstybę. Jėgą, bizūną ar įstatymų buldozerį privalo pakeisti argumentuota diskusija. Kiekvienas mūsų turime savo požiūrį ir vertybes, tačiau stenkimės girdėti ir kitus. Tai ilgesnis, daugiau pastangų reikalaujantis, kelias. Tačiau aš tikiu, kad tik jis gali tiltu sujungti priešingas pozicijas. Buvau, esu ir būsiu su tais, kurie eina šiuo dialogo keliu", - sakė Lietuvos prezidentas.
Reikia nepamiršti ir ateities
Jis teigė, kad šioje sesijoje sprendžiant neatidėliotinus Lietuvai klausimus ypač svarbu nepamiršti ilgalaikės valstybės raidos perspektyvos.
„Mokesčių, sveikatos sistemos reformos, merų rinkimų tvarka, referendumo įstatymas, švietimo susitarimo įgyvendinimas, krašto apsaugos biudžeto didinimas laikantis nacionaliniame susitarime nubrėžtų gairių - tai tik keletas sutarimo reikalaujančių iššūkių. Tai, kaip juos įveiksime, turės ilgalaikį poveikį mūsų valstybei", - akcentavo šalies vadovas.
