1 nuotr.Elementari matematika rodo, kad Lietuva dar nėra pasiruošusi nei privalomosios pradinės karto tarnybos ilginimui, nei visuotiniam šaukimui, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.
„Šiai dienai net ne Prezidentūra, o elementari matematika pasakytų, kad mes esame nepasiruošę nei pratęsti privalomąją pradinę tarnybą iki 24 mėnesių, nei šiandien pat priimti sprendimą ir pradėti visuotinį šaukimą todėl, kad elementariai neturime tam resursų“, – antradienį sakė M. Česnulevičius, vertindamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimo Jeglinsko idėjas dėl šauktinių tarnybos.
Anot šalies vadovo patarėjo, šiuo metu tokiems pokyčiams nėra nei tinkamos infrastruktūros, nei instruktorių, galinčių rengti karius. Visam tam, pabrėžė M. Česnulevičius, yra reikalingi papildomi resursai.
„Tai jeigu mes šiandien priimtume valingą sprendimą, nepagrįstą resursais – būtų tiesiog neatsakingas žingsnis“, – dėstė jis.
Visgi, G. Jeglinsko pasisakymus jis sutinka kaip kvietimą viešai diskusijai apie karo prievolę.
„Ar mes šiuo metu turime diskutuoti? Be jokios abejonės. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė net neraginta nuolat stebi situaciją, nuolat vertina savo poreikius, (...) ir šiuos klausimus tikrai svarsto savo rate“, – kalbėjo M. Česnulevičius, nurodydamas, jog, net ir priėmus atitinkamus sprendimus, jų įgyvendinimas truktų ne vienerius metus.
ELTA primena, kad pastarosiomis savaitėmis politikų gretose užvirė diskusijos apie privalomosios pradinės karo tarnybos terminų ilginimą. Tokią idėją pasiūlė Seimo NSGK pirmininkas G. Jeglinskas, teigdamas, jog šauktinių tarnyba galėtų būti ilginama iki metų ar dvejų.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pastarąją idėją sutiko pozityviai. Generolo manymu, galima pradėti diskusijas ir įsivertinti galimybes ilginti šauktinių tarnybą. Iš esmės palankiai idėją vertina ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, tačiau akcentuoja, kad iš pradžių reikia išspręsti esmines kariuomenės infrastruktūros problemas.
Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas mano, kad artimiausiu metu jo vadovaujama Vyriausybė apie karo tarnybos prievolės pokyčius nediskutuos. Socialdemokrato teigimu, šiuo metu krašto apsaugos srityje yra svarbesnių temų.
Tiesa, dar visai neseniai – praėjusių metų liepos mėnesį – Seimas pritarė siūlymui didinti privalomajai karo tarnybai šaukiamų jaunuolių skaičių bei numatė galimybes trumpinti tarnybos laiką iki pusmečio. Šie pokyčiai įsigalios nuo 2026 m.
