1 nuotr.Socialdemokratų gretose išsiskyrus nuomonėms dėl to, ar reikėtų atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos, premjeras Gintautas Paluckas toliau išlieka skeptiškas ir tikina – kiekviena politinė jėga savo įsipareigojimus galės pademonstruoti Seime balsuojant už atitinkamus krašto apsaugos finansavimą didinančius sprendimus.
„Pinigai ant stalo yra geriausias nacionalinis susitarimas. Visa kita mes jau turėjome sočiai – pinigais nedengiama, nieko neįvyksta. Pinigus dėk ant stalo – visi plos rankomis, nes visi supranta, kad gynyba yra svarbus klausimas“, – šią savaitę Eltai sakė G. Paluckas, klausiamas apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Algirdo Syso pasisakymus dėl parlamentinių partijų susitarimo.
Pastarasis praėjusią savaitę Eltai teigė remiantis siūlymą atnaujinti nacionalinį susitarimą, mat, pasak jo, tai leistų užtikrinti saugumo politikos tęstinumą ir pasiekti platų sutarimą dėl gynybos finansavimo šaltinių.
Nors G. Paluckas iš esmės nėra nusiteikęs prieš susitarimo atnaujinimą, jis pažymi – dabar yra daug svarbiau surasti reikiamus finansus būsimiems įsipareigojimams
„O tame susitarime yra pinigų? Susitarimuose pinigų nėra, dabar mes kalbame apie realią pinigų paiešką. Tai jeigu jau sugalvosime ir sudėliosime visas priemones ir šaltinius, iš kur yra tie pinigai, tai mes tuos pinigus ir paimsime, ir įdėsime į biudžeto projektą. Aišku, tai irgi gali lygiagrečiai eiti į susitarimą. Bet šiandien situacija yra tokia, kad turime rasti pinigus, tvarius finansavimo šaltinius ir nekanibalizuoti savo viešųjų paslaugų sektoriaus“, – dėstė premjeras, nurodydamas, jog šiuo klausimu jau vyksta darbas su Finansų ministerija.
„Jeigu lygiagrečiai reikia, kad dar į nacionalinį susitarimą kažkokių pasiūlymų būtų pateikta – mielai tai padarysime. Bet labai džiaugsiuosi, jeigu mes tą nacionalinį susitarimą tiesiog aplenksime, ateisime su finansavimo šaltiniais ir galės visi savo balsais parodyti, spausdami mygtuką Seime, jog pritaria tam finansavimui ir pritaria tiems šaltiniams“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus 2026-2030 m. laikotarpiu krašto apsaugai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas paragino socialdemokratus imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl saugumo politikos. Konservatoriai siūlo dokumente įtvirtinti aiškų planą, kaipo bus siekiama VGT tikslų.
Valdančiųjų atstovai tokius siūlymus sutiko nevienareikšmiškai. Premjeras G. Paluckas tikino, jog tokie, anot jo, abstraktūs dokumentai turi menkai apčiuopiamą vertę.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sutiko, kad politinių jėgų sutarimas gynybos klausimais yra svarbus, tačiau socialdemokratė pažymėjo, jog skubėti šiuo klausimu nereikėtų.
Idėją atnaujinti susitarimą parėmė kitas socialdemokratas – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas.
2022 m. daugelis parlamentinių partijų pasirašė atnaujintą susitarimą dėl gynybos. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.
