1 nuotr.Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikina, kad planas kaip surinkti papildomų lėšų finansuoti krašto gynybą jau yra parengtas ir šiuo metu deramasi tik dėl konkrečių jo įgyvendinimo priemonių.
„Lietuva turi planą kaip papildomai finansuoti gynybą. Tikrai nereikia gąsdinti visuomenės, jog mes nežinome ką darome. Atvirkščiai, į šį dalyką žiūrime rimtai, nes reikia suskaičiuoti pasekmes, pirmiausia mūsų verslo konkurencingumui, vidaus vartojimui“, – pirmadienį LRT „Dienos temoje“ kalbėjo G. Paluckas.
„Pats planas jau yra ir pas mane ant stalo, ir pas finansų ministrą“, – pridūrė jis.
Vyriausybės vadovas teigia, kad skolinimasis gynybos reikmėms bus vykdomas atsižvelgiant į tai, kad auganti šalies ekonomika leis surinkti papildomas pajamas į valstybės biudžetą. Taip pat, pasak G. Palucko, bus siekiama, kad išleistos lėšos liktų Lietuvos ekonomikoje.
„Kalbėdami apie skolos aptarnavimo kaštus, mes esame juos įvertinę, suskaičiavę papildomas pajamas į biudžetą, įvertinę ir skolinimosi tempą ir jo santykio kitimą augant bendrajam vidaus produktui“, – aiškino jis.
„Todėl ir sakome, kad kiekvienas euras, kuris išleidžiamas gynybai, tuo optimistiniu scenarijumi, turi apsisukti Lietuvoje, per mūsų gynybos pramonės įmones, mūsų tiekėjus ir gamintojus. Tai leis sparčiau auginti mūsų ekonomiką ir turėti geresnį santykį su skola“, – nurodė premjeras.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę daugumos parlamentinių partijų lyderiai buvo susitikę su prezidentu aptarti galimo susitarimo dėl gynybos atnaujinimo. Po šio susitikimo premjeras G. Paluckas teigė, kad pavasario sesijos metu Seime ieškant priemonių generuoti didesnes gynybai skirtas lėšas turėtų būti svarstomi jau esančių mokesčių tarifų pakeitimai. Taip pat, anot premjero, galės būti svarstomas naujo cukraus mokesčio įvedimas.
Premjeras jau yra anksčiau užsiminęs apie idėją taikyti „nuodėmių“ mokesčius, kuriais kartu būtų skatinama sveikesnė ir teisingesnė mityba.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
