Artėjant koalicinės tarybos posėdžiui, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad koalicijos partneriai neturėtų, gąsdinti, bauginti visuomenės ar iškraipyti faktus.
Nors posėdžio metu ketinama aptarti politines aktualijas, Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, galimas mokestines korekcijas bei siūlomus pokyčius antrajai pensijų pakopai, bene daugiausiai klausimų kyla dėl to, ką valdančiosios daugumos atstovai sutars dėl įtampų koalicinėje taryboje ir „aušriečių“ pirmininko retorikos.
Dalis valdančiosios daugumos atstovų pastaruoju metu kalbėjo apie būtinybę šaukti koalicinės tarybos posėdį ir aptarti viešojoje erdvėje rezonansą kėlusius „Nemuno aušros“ lyderio pareiškimus.
Parlamentaras reiškė viešą kritiką Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimui reikšmingai didinti asignavimus krašto apsaugai, o Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui paraginus tuo abejojančius politikus nuvykti į Ukrainą, „aušrietis“ pareiškė nematąs prasmės to daryti.
„Kalbėsim apie bendravimo kultūrą, įvairius pareiškimus, kurie trikdo ne tik koalicijos lyderius, bet ir šalies prezidentą”, – sekmadienį žurnalistams sakė G. Paluckas.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, iškraipydamas teikiamus siūlymus dėl gynybos finansavimo „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis gąsdina žmones. Šalies vadovas pažymi – už tai politikui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.
„Yra koalicijos klausimai, tai nėra kažkoks išskirtinis Žemaitaičio klausimas ar Skvernelio ar Palucko klausimas. Dėl bendravimo kultūros, dėl pareiškimų įvairiausių, dėl kalbėjimo manieros, pasišnekėsim tai normalus pokalbis.
Pirmiausia mes tikimės politinės valios įgyvendinti tuos pokyčius, kurių reikia Lietuvos žmonėms, apie tai mes kalbėsim, kiek mes turime valiosi balsų, kokie keliamo koalicijos tikslai. Tikrai manau, kad koalicijos partneriai neturėtų nei gąsdinti nei bauginti ar iškraipyti kokius tai faktus, ar sėti nerimą ar neapibrėžtumą visuomenėje. Tai apie mes ir kalbėsim“, – teigė A. Paluckas.
LNK žinios pranešė, jog susitikimų su rinkėjais metu R. Žemaitaitis metė kaltinimus prezidentui, neva šis siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius ir panaudoti juos gynybai.
Šią savaitę R. Žemaitaitis taip pat iškraipė Prezidentūros teiginius – šalies vadovo atstovams kalbant apie poreikį užtikrinti 4 proc. siekiantį ekonomikos augimą, „aušrietis“ nurodė, jog tai reiškia, kad gynybai užteks 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Aš, tiesą sakant, jau nebesigilinu į pono Žemaitaičio diskusijas su pačiu savimi, nes iš esmės tai, kas vyksta – jis diskutuoja su savimi. Diskutuoja apie liustraciją, diskutuoja apie kitus dalykus. 4 procentai (ekonomikos – ELTA) augimo tai nėra 4 procentai gynybai skiriamų lėšų. Atskirkime, apie ką kalbame. Ekonomikos augimas yra bendrojo vidaus produkto pokytis per metus. Gynybos išlaidos ir jų finansavimas – tai gynybos išlaidų ir bendrojo vidaus produkto konkrečiais metai santykis. Čia mes kalbame, kad reikia per keletą metų prie dabartinio augimo pasiekti 5-6 procentus iš eilės tam, kad mes suformuotume pilnai veikiančią nacionalinę diviziją“, – nurodė šalies vadovas, reaguodamas į R. Žemaitaičio paskleistą informaciją.
„Ką daro prezidentas ir jo komanda – mes siūlome ieškokime rezervų, panaudokime neišnaudotus išteklius, vidinius finansinius rezervus, tiek pensijų fondų, tiek formuojant taupomuosius indėlius (...). Mes tai ir siūlome. Siūlome tai daryti, pasinaudojant nacionaliniu plėtros banku ILTE, kuris jau yra įkurtas. Ir jis galėtų tokią funkciją vykdyti – spartinti mūsų ekonomikos augimą ir tokiu būdu vesti mus iki to rezultato, kuris yra taip reikalingas“, – kalbėjo jis.
Todėl, apibendrindamas leido suprasti G. Nausėda, diskusijos su R. Žemaitaičiu yra beprasmiškos.
„Aš, tiesą sakant, noriu pasakyti, ką noriu pasakyti. Ir visai nenoriu diskutuoti su ponu Žemaitaičiu, kadangi jis kalbasi... Nežinau, ar su dievais, ar su pačiu savimi“, – sakė prezidentas.