1 nuotr.Penktadienį Užsienio reikalų ministerijai (URM) pranešus, jog trys Kinijos ambasados darbuotojai yra pripažinti nepageidaujamais asmenimis ir privalo palikti Lietuvą, paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas nurodo, jog apie šiuos sprendimus ir situacijos aplinkybes nebuvo informuotas.
„Čia yra nueinančios Vyriausybės sprendimai, jie galėtų komentuoti kodėl, ką ir kokiomis aplinkybėmis daro“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas, paklaustas apie praėjusį penktadienį paskelbtą žinią.
„Aš nebuvau apie tai informuotas“, – pridūrė jis.
Klausiamas, ar tokie Lietuvos sprendimai turės poveikį dvišaliams santykiams su Pekinu, G. Paluckas nesiėmė prognozuoti.
„Pamatysime, bet nežinau, ar dar galime labiau tuos diplomatinius santykius nutraukti, kurie ir taip yra praktiškai neegzistuojantys“, – dėstė G. Paluckas.
ELTA primena, kad praėjusį penktadienį Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) informavo, jog trys Kinijos ambasados darbuotojai pripažinti nepageidaujamais asmenimis ir per savaitę privalo palikti šalį – iki lapkričio 29 dienos. Pekinui įteikus diplomatinę notą, nurodoma, jog ambasados personalo nariai nepageidaujamais pripažinti dėl veiklos, pažeidžiančios Vienos Konvenciją ir Lietuvos teisės aktus.
Vėliau URM nurodė, jog dėl likusių Kinijos ambasados darbuotojų galimybių likti Lietuvoje bus sprendžiama artimiausiu metu.
Savo ruožtu Prezidentūra situacijos apskritai nekomentavo.
Į diplomatinę notą jau sureagavo ir Pekinas. Kinija perspėjo, kad gali imtis „atsakomųjų priemonių“ prieš Lietuvą.
„Kinija griežtai smerkia ir griežtai atmeta šiuos neatsakingus ir provokuojančius veiksmus“, – sakoma Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovo pranešime.
2021 metų pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
