1 nuotr.Šių metų pradžioje įsigaliojo naujos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos, kurių pagrindu greičiau turėtų būti griaunami nelegalūs pastatai. Jei asmuo nevykdys sprendimo nusigriauti nelegalų statinį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) tokį nurodymą perduos priverstinai vykdyti antstoliui, kitaip tariant, nebereikės teismo įpareigojimo. Tai gal pagaliau ateis galas sostinės čigonų taborui?
Tiesa, naujos tvarkos rezultatų kol kas nematyti, mat, pasak VTPSI vyriausiosios specialistės Vidos Aliukonienės, pagal galiojančius teisės aktus minėtos inspekcijos pareigūnai surašo terminuotus nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius (terminas - 6 mėn., esant svarbioms priežastims, gali būti pratęstas dar 3 mėn.) ir tik pasibaigus terminui yra galimybė kreiptis į antstolius.
„Civilinio proceso kodekse numatyta galimybė iškeldinti asmenis iš savavališkai pastatyto statinio ir be teismo sprendimo, dalyvaujant policijai. Tai turėtų paspartinti savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrą. Pagal naująją tvarką artimiausiu metu numatyta organizuoti 3 negyvenamųjų statinių nugriovimą čigonų tabore“, - pasakojo V.Aliukonienė.
Pernai VTPSI čigonų tabore nugriovė 1 statinį, patys skolininkai - 3. Šiais metais inspekcija taip pat tabore nugriovė vieną statinį. V.Aliukonienė akcentavo, kad dar vieną pastatą griauna pati statytoja. „Ji buvo pasižadėjusi iki šių metų kovo 20 dienos visiškai nugriauti, bet to neatliko, apie tai informuotas antstolis, toliau bus vykdomos priverstinio griovimo procedūros“, - sakė pašnekovė.
Statiniai čigonų tabore paprastai būna medinio karkaso, nedidelio ploto (50-80 kv.m). Anot VTPSI atstovės, šiemet pačios statytojos griaunamas pastatas didesnis - 112 kv.m ploto. Šiemet surašyti ir 3 savavališkos statybos aktai dėl seniai tabore pastatytų negyvenamosios paskirties pastatų. Jų statytojai įpareigoti iki šių metų balandžio vidurio juos nugriauti. „Naujų namų čigonai nestato, priešingai - atvykusių inspektorių klausinėja, kada bus griaunami jų statiniai“, - pridūrė V.Aliukonienė.
Kad čigonai savavališkai renčia statinius, jau nieko nestebina, tačiau Lietuvoje yra buvę atvejų, kai žmogus susitvarko dokumentus, gauna statybų leidimą, tačiau paaiškėja, kad jis išduotas neteisėtai ir statinį reikia griauti. Kas dengia gyventojo patirtas išlaidas? V.Aliukonienė aiškino, kad tokiais atvejais jų inspekcija, prokuratūra, kita institucija ar privatūs asmenys gali kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo šalinti padarinius. Tai privalo atlikti statytojas, o vėliau jis turi teisę į kompensaciją.
„Akcentuotina ir tai, kad pats statytojas privalo domėtis galiojančiais teisės aktais, todėl teismai paprastai pripažįsta ir jo kaltę sukuriant neteisėtą daiktą, tokiu būdu mažindami priteistiną žalą“, - tikino VTPSI atstovė.
Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas atkreipė dėmesį, kad gyvenime visada reikia vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, ne išimtis - statybų sektorius. „Jeigu medikas jums pasakytų: patys rinkitės gydymą iš 10 alternatyvų. Pasirenkate. Paskui jums pasakoma, kad jūs pats kaltas. Tie asmenys, kuriems deleguoti viešo administravimo teisės įgaliojimai, turi būti ir atsakingi, - kalbėjo D.Gedvilas. - Žinoma, žmonės gali domėtis teisės aktais, tačiau ir visko išmanyti paprastam žmogui tikrai neįmanoma.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
