1 nuotr.Grupė parlamentarų Regionų administraciniam teismui apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadas, kuriomis konstatuota, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusi komisija padarė pažeidimų. Skundu teismui prašoma panaikinti minėtą EPK sprendimą.
Gegužės 30 d. Regionų administraciniam teismui EPK išvadas apskundė konservatorių frakcijos parlamente nariai Andrius Vyšniauskas, Bronislovas Matelis, Matas Maldeikis, Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas ir VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos pirmininkas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas.
Šiuo skundu Seimo nariai teismo prašo panaikinti balandžio pabaigoje EPK priimtą išvadą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Parlamento etikos sargai buvo nutarę, kad VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusi parlamentinė komisija neteisėtai atskleidė Tomo Gailiaus tapatybę, viršijo įgaliojimus, o komisijos pirmininkas V. Bakas tyrimo metu veikė šališkai.
Grupė Seimo narių įsitikinę, kad EPK, vertindama parlamentinės tyrimo komisijos darbą, galėjo pati peržengti savo kompetencijos ribas.
„Etikos komisija, vertindama Seimo narių veiklą, privalėjo apsiriboti tik Seimo narių veiklos teisėtumo ir atitikimo Valstybės politikų elgesio kodeksui vertinimu, o ne vertinti ir konstatuoti Pranešėjų apsaugos įstatymo pažeidimą, kurio įgyvendinimo priežiūros kompetencija nėra priskirta Etikos komisijai“, – teigiama skunde.
Skundo autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad EPK sprendimas dėl VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklos „visuomenei pristatomas kaip teisėtas, sukuriantis teisines pasekmes, sukuriantis įvaizdį, kad laikinosios komisijos darbas neatitiko įstatymų nustatytų reikalavimų“, nors, kaip kartoja grupė Seimo narių, EPK neturi kompetencijos nustatyti, vertinti ir aiškinti įstatymų, kurių įgyvendinimo priežiūra nėra priskirta jai.
„Tokiu būdu nepagrįstai ir be teisėto pagrindo buvo diskredituota laikinosios komisijos ir ją sudarančių Seimo narių veikla, sukuriant netoleruotiną praktiką/precedentą viešojo administravimo prasme. Palikus galioti tokį Etikos komisijos sprendimą, bus sudarytos nepagrįstos prielaidos traktuoti platesnes Etikos komisijos įgaliojimų ir kompetencijos ribas, nei apibrėžia įstatymai“, – nurodoma skunde teismui.
ELTA primena, kad balandžio 30 d. EPK konstatavo, kad VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusi parlamentinė komisija neteisėtai atskleidė T. Gailiaus tapatybę, viršijo įgaliojimus.
EPK parengtoje išvadoje teigiama, kad laikinosios komisijos pirmininkas V. Bakas tyrimo metu buvo šališkas. Taip nuspręsta todėl, kad prasidėjus pranešėjo istorijai, T. Gailius pirmiausia kreipėsi į tuometinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką – V. Baką. Anot Seimo etikos sargų, parlamentaro tiesioginis dalyvavimas įvykiuose ir vėlesnis siekis juos ištirti pripažintas šališku.
Seimas antradienį ketina apsispręsti dėl VSD pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios komisijos išvadų.
Išvadose Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, jose siūloma stiprinti VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą.
