1976 m. sausio 1-ąją ekranuose pasirodė filmas „Likimo ironija, arba Po pirties", tapęs neatskiriama Naujųjų metų švenčių dalimi. Nuo tada skeptikai nepaliauja ginčytis dėl filmo siužeto tikroviškumo. Svarbiausias visiems kylantis klausimas - ar galėjo Ženia Lukašinas su svetimu bilietu nuskristi į kitą miestą ir kodėl toks girtas keleivis apskritai buvo įleistas į lėktuvą? Atsakymą į šį klausimą davė žmonės, pakartoję Ženios Lukašino „žygdarbį" realiame gyvenime...
Kaltinimai režisieriui Eldarui Riazanovui netikroviškumu neteisingi dar ir dėl to, kad istorija apie keleivį, išsiųstą visai kita kryptimi, nebuvo prasimanyta. Tiesa, alkoholio padauginęs vyras keliavo ne lėktuvu, o traukiniu. Režisierius atsiminimuose rašė: „Mums papasakojo istoriją apie žmogų, kuris po pirties užsuko pas bičiulius. O ten vyko triukšmingas vakarėlis. Išsiprausęs, švarutėlis N. prisijungė prie linksmybių ir netrukus, kaip sakoma, „atsijungė". Kompanijoje būta pokštininko B. Jis įkalbėjo įsišėlusius draugus nuvežti į stotį iš pirties atėjusį N., miegantį įkelti į vagoną ir išsiųsti į Leningradą. Taip jie ir padarė. Nelaimėlis, nieko nesuprantantis N., atsibudo ant traukinio, atvykusio į Leningradą, viršutinės lentynos, išlipo ir apsigraibė, kad nieko, be portfelio su vanta ir penkiolikos kapeikų, su savimi neturi." E.Riazanovas neįvardija pavardžių, bet kalbama, kad tas pokštininkas buvo kompozitorius N.Bogoslovskis, garsėjęs savo išdaigomis.
2016 m. birželį 22 metų vaikinas, su draugais gerai atšventęs sugrįžimą namo, iš Maskvos išskrido į Krasnodarą vietoj gimtojo Jakutsko. Keleivis praėjo visas kontrolės procedūras ir rodė įlaipinimo taloną į savo gimtąjį miestą. Tik įlipo jis ne į savo lėktuvą - supainiojo įsodinimo vartus. Kaip jis buvo įleistas į lėktuvą, istorija nutyli. Vaikinas pramiegojo visą skrydį ir atsibudo tik lėktuvui nusileidus, kai pilotas paskelbė oro temperatūrą lauke - plius 25 laipsniai. Tada neblaiviam Jakutsko gyventojui kilo įtarimas, kad kažkas čia yra negerai... Bilietą namo jis nusipirko už paskutinius pinigus, o kol buvo sprendžiamas jo grąžinimo klausimas, jį priglaudė naujas pažįstamas iš Krasnodaro.
Viską būtų galima suversti tautinio mentaliteto ypatumams, bet ir užsienyje netrūksta savų lukašinų. Britas Aleksas Kevielas su draugu surengė vakarėlį gretimame miestelyje. O atsibudo Barselonoje. Vaikinas neprisiminė, kaip išėjo iš aludės, sako, kad eidamas namo staiga pagalvojo, kad būtų neblogai kur nors nuskristi. „Susapnavau labai tikrovišką sapną, kad esu lėktuve, bet neteikiau tam didelės reikšmės ir tiesiog miegojau toliau", - pasakojo lėbautojas. Bet sapnas pasirodė esantis tikrovė, ir atsidūręs Barselonos oro uoste britas nutarė tęsti savo spontanišką kelionę po Ispaniją.
Vokietijoje apgirtusį 27 metų vyrą likimo ironija užklupo taksi automobilyje. Vairuotojui vietoj „nach Hause" - namo, pasigirdo, kad keleivis pasakė „nach Hauset" - į Hauzetą. Ir nuvežė jį į tokio pavadinimo Belgijos miestelį, esantį už 3 km nuo sienos ir už 10 km nuo jo gimtojo Acheno. Vyras suprato, kad atvyko ne ten, tik atsipeikėjęs kitoje šalyje. Vairuotojas sutiko parvežti jį atgal, jau suprantamiau nurodytu adresu. Kelionė jam atsiėjo 70 eurų.
O štai Kinijos gyventojui nepavyko pakartoti Ženios Lukašino „žygdarbio: neapskaičiavęs alkoholio dozės, jis užmigo laivo krovininiame konteineryje, kuris turėjo išplaukti į JAV. Laimė, jis buvo laiku aptiktas ir atsipeikėjo jau namuose.
O labiausiai nepasisekė Lenkijos gyventojui: 56 metų Marekas Michalskis prisigėrė iki sąmonės netekimo ir užmigo ant suoliuko. Praeiviai iškvietė greitąją pagalbą, atvykę medikai neaptiko jokių gyvybės požymių ir jį nuvežė į morgą. Vyras atsibudo ant patologoanatomo stalo, kuris, laimė, nespėjo pradėti skrodimo. Taigi bene geriausias būdas mesti gerti - atsibusti morge.
Kaip matome, tai, kas vyksta tikrajame gyvenime, kartais atrodo dar neįtikimiau negu vaidybiniuose filmuose.