Valdžia sako, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienis yra tapęs „fronto linija", per kurią į mūsų šalį veržiasi kaimyninės šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos siunčiamos migrantų ordos. O saugumiečiai prideda - tarp pastarųjų galimai yra teroristų ar Baltarusijos saugumo pajėgų užverbuotų asmenų. Ar verta tikėtis, kad VSD ne tik kalba, bet ir jau ruošiasi užkardyti galimą pavojų?
VSD gąsdina irakiečiai
Tai, kad augant migrantų skaičiui didėja ir rizika, jog į Lietuvą gali patekti teroristai, nusikaltėliai ar šnipai, duodamas interviu portalui „15min.lt" pripažino VSD vadovas Darius Jauniškis. Jis taip pat neslėpė, jog sudėtinga nustatyti visų nelegaliai sieną kertančių asmenų tapatybę, nes „tie žmonės dažnai būna be dokumentų, meluoja apie savo profesiją, išsilavinimą".
Ypatingą nerimą tarnyboms kelia aplinkybė, kad vien per pirmąją šių metų pusę į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti penkis kartus daugiau nelegalų negu per visus praėjusius metus - daugiausia Irako piliečių.
Beje, pastarųjų netrukus gali dar labiau padaugėti. Baltarusijos opozicijos „Telegram" kanalas NEXTA pranešė, kad vakar Minsko oro uoste nusileido iš Bagdado atskridęs lėktuvas „Boeing 777", galintis gabenti iki 550 keleivių.
D.Jauniškio teigimu, „VSD, atsakingam už terorizmo situaciją, reikėtų labai stipriai susirūpinti". Nors institucijos vadovas patikino, kad tai jie ir daro, visgi patikslinta nebuvo, kaip atrodo tas „stiprus rūpestis". Matyt, slapta informacija.
Padėtis kontroliuojama
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, TS-LKD partijos atstovas Laurynas Kasčiūnas, bent kol kas didelės problemos augančiuose migrantų srautuose neįžvelgė.
„Vertinkime faktinę situaciją - nelegalūs migrantai, nors ir patenka į Lietuvą, bet čia juos visus sulaiko pasienio apsaugos pareigūnai. Atvejų, kad kažkas būtų prasiveržęs, fiksuota nebuvo.
Sulaikytieji laikinai, kol atliekamos tokiais atvejais privalomos procedūros, apgyvendinami izoliuotai - pabėgėlių centre. Tiesa, kol tikrinamos jų tapatybės, manau, tikslinga būtų taikyti nelegaliems migrantams judėjimo ribojimus. Vėliau, priklausomai nuo patikros rezultatų, jie galėtų gauti pabėgėlių statusą arba turėtų būti sugrąžinami į savo kilmės šalį", - teigė NSGK vadovas.
Nors tam tikras rizikas dabartinėje situacijoje L.Kasčiūnas įžvelgė, visgi patikino, kad tai nėra „aukšto lygio grėsmės", nes „padėtis yra kontroliuojama".
Paskundė prokurorams
O štai Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vakar kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėto žmonių gabenimo per sieną organizavimo.
„Jau kelias savaites sieną neteisėtai kerta atvykėliai iš trečiųjų šalių, matome ženklų, kad tai gali būti daroma organizuotai. Tokių dalykų negalime toleruoti, todėl kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas tyrimas", - aiškino ministrė.
Nuo metų pradžios sulaikyti 392 trečiųjų šalių piliečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos. Šiemet, nuo birželio 1 d. iki birželio 16 d., neteisėtai sieną kirto 204 migrantai.
Šiuo metu jau vykdoma sustiprinta sienos su Baltarusija apsauga, mobilizuojamos ir įtraukiamos kitos valstybės institucijos ir tarnybos. Valstybės sienos apsaugos tarnybai padeda Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bei Šaulių sąjungos nariai.
Dieveniškių kilpoje, kurią supa Baltarusijos teritorija, darbą pradėjo ir policijos pajėgos. Penktadienį pradėtos statyti palapinės šalia Užsieniečių registracijos centro. Buvo įrengtos dvi stovyklos, kur 80 vietų skirta asmenims izoliuotis dėl karantino ir 270 vietų - jiems apgyvendinti.
Komentuoja buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras FURMANAVIČIUS, kuris esamą padėtį buvo linkęs vertinti skeptiškai:
„Visi, kas atidžiau stebi geopolitinę situaciją regione, manau, išaugusius nelegalų srautus bus linkę sieti su Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos atsaku į Lietuvos veiksmus. Ilgą laiką Baltarusija veikė kaip savotiškas nelegalus sulaikantis „filtras". Po kai kurių mūsų politikų pasisakymų baltarusiai nusprendė visą išorinės Europos Sąjungos arba kitaip Lietuvos-Baltarusijos sienos apsaugą permesti ant mūsų pečių, - savo pastebėjimus išsakė buvęs VRM vadovas. - Lietuvai tai nauja ir grėsminga situacija.
Viena vertus, mes neturime patirties, kaip reikėtų elgtis tokiu atveju, kita - praktika rodo, jog nelegalai būna gerai pasikaustę teisiškai. Pavyzdžiui, nors Graikija turi sutartį su Turkija, kad nelegalius migrantus gali grąžinti atgal, graikų pareigūnų sulaikyti nelegalai visuomet turi pasiruošę įvairių dokumentų apie žmogaus teisių pažeidimus, jų apsaugą ir t.t. Todėl galima prognozuoti, kad Lietuvos ateityje laukia daug nemalonių staigmenų."
Jis priminė, kad nelegalų gabenimas yra sėkmingai veikiantis, puikiai organizuotas verslas, kuriame galimai dalyvauja ir Baltarusijos sienos apsaugos pareigūnai.
„Būtų liūdna, jeigu paaiškėtų, kad į tai įsitraukę ir Lietuvos pasieniečiai. Tačiau tuo tikėti nenoriu, nes, bent jau mano vadovavimo laikais, pasienio apsauga buvo viena geriausiai dirbančių VRM struktūrų. Nepaisant to, jiems tikrai gali prireikti pagalbos, nes žinia apie tai, jog atsirado „nauja skylė", netruks pasklisti, o tuomet nelegalų srautai dar labiau išaugs. Panašiai kaip vandeniui praardžius užtvanką - iš pradžių srovelė būna silpna, tačiau ji nenumaldomai auga", - svarstė G.Furmanavičius.
Nors Lietuva, ką rodo ir praktika, į Vakarus traukiantiems nelegalams įdomi tik kaip tranzitinė šalis, buvusio politiko teigimu, smarkiai išaugę nelegalių migrantų srautai mūsų kraštui tikrai pridarytų problemų, todėl juos būtina stabdyti.
„Kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) užsimojo pasienyje su Meksika statyti sieną, iš jo visi juokėsi. Dabar mūsų valdantieji rimtais veidais kalba apie tą patį, nors aišku, kad norimo efekto toks sprendimas neduos.
Mano nuomone, labiausiai sienos saugumo stiprinimui pasitarnautų geri santykiai su kaimynais. Deja, dabartinė valdžia pasirinko konfrontacijos kelią, tad vienintelė liekanti reali išeitis - pasienį saugančių pareigūnų skaičiaus didinimas. Lietuvos sienos apsauga puikiai sutvarkyta, yra įdiegtos visos būtinos priemonės, tačiau pareigūnams gali pritrūkti žmogiškųjų išteklių, todėl reikia galvoti, kaip spręsti šį klausimą.
Ir atitinkami sprendimai turėtų būti priimami ne „kada nors", o šiandien", - apibendrino G.Furmanavičius.