Seimas iki 3 ir 5 proc. sumažino ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galės gauti mandatus šalies parlamente.
Antradienį už tokias Seimo rinkimų įstatymo pataisas balsavo 60 Seimo narių, 1 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.
Tikimasi, kad įstatymo pataisos suteiks daugiau galimybių mažoms partijoms dalyvauti politinėje erdvėje.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis mano, kad šiuo sprendimu yra padidintas demokratijos laipsnis Lietuvoje.
„Demokratiniuose rinkimuose žmonės išsirenka tuos, kuriuos nori matyti. Jeigu žmonės renkasi vienus ar kitus – tai yra teisėta, tai yra demokratija. Bet kokiu atveju, jeigu mes gyvename demokratinėje visuomenėje, kažką vadinti marginalu, kažką vadinti prorusišku, kažką vadinti kažkokiais nors „vatnykais“, manau, yra visiškai būdinga vienai partijai, bet tai nėra teisinga visų Lietuvos žmonių atžvilgiu“, – komentuodamas naują teisinį reguliavimą, žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma Eltai sakė tikįs, kad prezidentas Gitanas Nausėda vetuos Seimo rinkimų įstatymo pataisas.
„Manau, kad ir be Seimo narių kreipimosi prezidentas su savo patarėjais gali įvertinti pasekmes, ir tikimės, kad vetuos“, – sakė J. Razma.
Jo teigimu, opozicija turėjo vienintelę galimybę sutrukdyti tą valdančiųjų sumanymą nesiregistruojant. „Mes visi, opozicija – konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai – nesiregistravome, – Eltai sakė J. Razma. Tačiau toks opozicijos žingsnis nesutrukdė valdantiesiems priimti įstatymo pataisų.
Praėjusią savaitę Seimo opozicijai užblokavus Seimo rinkimų įstatymo pataisų, kuriomis būtų sumažinta patekimo į Seimą kartelė, priėmimą, antradienį Seimas už jas balsavo dar kartą.
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
G. Nausėda skeptiškas dėl nuleistos kartelės rinkimams: bus daugiau chaoso
Prezidentas Gitanas Nausėda neslepia skepsio dėl antradienį Seime priimto sprendimo nuleisti rinkimų kartelę iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų koalicijoms. Šalies vadovo teigimu, toks sprendimas gali atnešti daugiau chaoso formuojant valdančiąją koaliciją ir apskritai, pažymi jis, nėra jokių garantijų, kad gausių valdančiųjų partijų atstovai, išsigandę mažesnių politinių jėgų, jau po ketverių metų nenuspręs grąžinti pakeistą rinkimų tvarką.
„Mes pradedame kaitalioti įstatymus, ir turbūt 99 proc. visuomenės puikiai supranta, kas čia vyksta ir dėl ko visa tai yra daroma“, – antradienį lankydamasis Utenoje sakė G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, valdančiųjų užmojis nuleisti kartelę yra rizikingas, pirmiausia, tuo atžvilgiu, kad politikai prieš dar kitus rinkimus gali mestis prie užmojo sugrąžinti anksčiau galiojusią tvarką.
„Tai yra negerai, nes įsivaizduoju situaciją po ketverių metų. Galbūt atvirkštinę... kuomet valdžioje esančios partijos nuspręs, kad geriau būtų eliminuoti tam tikras trukdančias mažesnes partijas, ir galbūt vėl atstatys tą kartelę į buvusį lygį“, – neslėpė skepsio prezidentas. Šalies vadovo teigimu, dėl šios priežasties Prezidentūra palaikytų nebent nuosaikesnį rinkimų kartelės mažinimo projektą.
G. Nausėda pabrėžė, kad kartelės nuleidimas iki 3 ir 5 proc. gali neigiamai paveikti valdančiosios koalicijos darbą.
„Mažesnis (nei 4 ir 6 proc. – ELTA) kartelės mažinimas reikštų, kad einame tuo keliu, kada Seime atsiras dariniai, kurie smarkiai destabilizuos valdančiosios koalicijos veiklą ir sukels dar daugiau chaoso“, – apibendrino G. Nausėda.
Ragina vetuoti rinkimų kartelę mažinančias įstatymo pataisas
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija ragina šalies vadovą G. Nausėdą vetuoti Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis drastiškai sumažinta rinkimų riba partijoms ir jungtiniams kandidatų sąrašams patekti į Seimą.
„Valstiečių“ dominuojamas parlamentas į kadencijos pabaigą virto vieta, kurioje nebeliko vietos racionaliai diskusijai, o bet kokia idėja tampa tik dar vienu įrankiu konjunktūrinėms valdančiųjų manipuliacijoms, – įsitikinęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas. – Nuoširdžiai pikta, kad mano siekis suvienodinti Seimo ir savivaldos rinkimų barjerus galiausiai virto vienu savanaudiškiausių valdžios sprendimų: per Lietuvos parlamentarizmo istoriją dar nebuvo prieita prie situacijos, kuomet valdantieji bijotų nepatekti į Seimą ir dėl to mažintų kartelę. Akivaizdu, kad šiuo atveju reikalingas nedviprasmiškas šalies vadovo įsikišimas“.
Seimas iki 3 ir 5 proc. sumažino ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galės gauti mandatus šalies parlamente. Antradienį už tokias Seimo rinkimų įstatymo pataisas balsavo 60 Seimo narių, 1 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis mano, kad šiuo sprendimu yra padidintas demokratijos laipsnis Lietuvoje.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma Eltai sakė tikįs, kad prezidentas G. Nausėda vetuos Seimo rinkimų įstatymo pataisas.
„Manau, kad ir be Seimo narių kreipimosi prezidentas su savo patarėjais gali įvertinti pasekmes, ir tikimės, kad vetuos“, – sakė J. Razma.
G.Nausėda vetavimo galimybių dar neatskleidė
Prezidentas neatskleidė, ar vetuos Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis sumažinta rinkimų riba iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų koalicijoms. Kita vertus, G. Nausėda dar kartą patvirtino, kad šiuo klausimu išlieka skeptiškas.
„Numatyti terminai, šiandien savo nuomonę (dėl įstatymo pataisos. – ELTA) pateikiau, ji yra ganėtinai skeptiška. Atsakymas tikrai bus, kuomet ateis laikas. Visi pamatysime“, – paklaustas žurnalistų, ar vetuos įstatymą, atsakė G. Nausėda.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, jei prezidentas nuspręs įstatymą vetuoti, veto greičiausiai Seime būtų atmestas.