1 nuotr.Švietimo ir mokslo ministerija, atsakydama į Valstybės kontrolės vertinimą dėl investicijų į mokslinius tyrimus efektyvumo, išskiria tarptautinius Lietuvos mokslininkų laimėjimus ir pabrėžia būtinybę spręsti sistemines šalies mokslo problemas.
2007-2013 m. ES struktūrinių fondų finansavimas leido iš pagrindų atnaujinti mokslo infrastruktūrą ir Lietuvos mokslininkams įsigyti modernią tyrimų įrangą, būtiną siekiant konkuruoti tarptautinėje mokslo erdvėje. Pirmuosius investicijų į mokslą rezultatus galima matyti geriausių Lietuvos mokslininkų pasiekimuose: biochemikas Virginijus Šikšnys pripažintas pasaulinio lygio mokslininku genomo redagavimo srityje, biotechnologui Sauliui Klimašauskui Europos mokslo taryba skyrė prestižinę 2,5 mln. eurų dotaciją.
2014-2021 m. ES struktūrinio finansavimo laikotarpio tikslas - modernią mokslinių tyrimų įrangą įveiklinti, skatinti bendrus mokslo ir verslo projektus, sudaryti mokslui palankias sąlygas kurti inovatyvius produktus ir paslaugas bei diegti juos rinkoje. Siekiant, kad valstybėje augtų moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grįstos inovacijos, reikia, kad šalyje būtų pakankamai mokslui imlaus verslo, turinčio atitinkamą žmogiškąjį ir finansinį kapitalą.
Norint didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, efektyviausias kelias - auginti Lietuvoje mokslui imlaus verslo sektorių. Todėl ypač svarbu skatinti studentus ir tyrėjus komercinti mokslo žinias, o universitetams ir mokslinių tyrimų institutams padėti ugdyti žinių ir technologijų perdavimo gebėjimus. Į tai nukreipiama ir naujojo laikotarpio ES parama.
Švietimo ir mokslo ministerija deda pastangas, kad mokslo ir studijų institucijose gimtų naujas mokslui imlus verslas ir aukštųjų technologijų sektorius galėtų augti. Siekiant, kad mokslo idėjos virstų produktais, universitetuose ir mokslo institutuose stiprinamos žinių ir technologijų perdavimo funkcijos, o aukščiausios kokybės moksliniai tyrimai skatinami konkursinio finansavimo būdu.
Šiuo metu rengiama valstybinių mokslo ir studijų institucijų tinkle pertvarka sudarys prielaidas sutelkti mokslo potencialą ir efektyviai naudoti mokslui skiriamą finansavimą - investuoti į didžiausią potencialą ir įdirbį turinčias mokslo sritis. Tai suteiks galimybes tyrėjo karjerą padaryti patrauklią gabiam jaunimui, o tai itin svarbu, nes veržlūs kūrybingi protai - tai naujų mokslo idėjų bei jų panaudojimo versle pagrindas.
Ministerijos teigimu, Valstybės kontrolės pastabos atskleidė tam tikrų trūkumų investuojant į inovacijų plėtrą, jos rekomendacijomis bus pasinaudota darant tolesnius sprendimus.
Valstybės kontrolė: investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą nedavė laukiamų rezultatų
Siekdama tapti inovatyvia šalimi, valstybė remia mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Tam tikslui 2007-2016 m. skirta 628 mln. Eur, tačiau Europos inovacijų švieslentėje Lietuva yra vos 24 vietoje tarp 28 šalių. Išleidus šimtus milijonų eurų projektams, skirtiems skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, inovacijų proveržio dar teks palaukti - rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. Jo metu buvo vertinama, ar valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) yra rezultatyvios.
Audito duomenimis, Lietuvoje investiciniam projektui studijų ir mokslo srityje - slėnių sukūrimui - 2012-2015 m. buvo panaudota beveik 299 mln. Eur, tačiau šis mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo įrankis nedavė laukiamų rezultatų: infrastruktūra nėra išnaudojama taip, kaip planuota: atviros prieigos centrų užimtumas 2012-2015 m. buvo 44 proc. Be to, slėniuose įsteigtų mokslo ir technologijų parkų, turėjusių pritraukti ir remti verslo įmones, veikiančias MTEP srityje, pagrindinė veikla (96 proc. pajamų) - patalpų nuoma. Auditoriai pažymi, kad nepritraukus verslo ir privačių investicijų ir neišnaudojant pajamas kuriančių slėnių teikiamų galimybių, atnaujintos infrastruktūros išlaikymas guls ant mokesčių mokėtojų pečių.
Projekto pradžioje buvo iškelti ambicingi slėnių programų tikslai ir nustatyti siektini rodikliai, tačiau jų veiklos stebėsena nevykdoma nuo 2013 m., kai buvo panaikinta Slėnių stebėsenos grupė, ir Švietimo ir mokslo ministerija, atsakinga už slėnių programų koordinavimą, neapibendrino projektų rezultatų ir nepateikė jų visuomenei.
Auditoriai atkreipia dėmesį, jog 2014-2020 m. ir toliau bus investuojama į MTEP (numatoma skirti 678,9 mln. Eur), nors ankstesnio finansavimo laikotarpio rezultatai pasiekti ne tokie, kokie planuoti. Atsižvelgiant į audito metu nustatytus dalykus, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijoms ir Vyriausybės kanceliarijai buvo pateiktos rekomendacijos, kurias įgyvendinus bus numatytos inovacijų plėtros ir mokslo pažangos kryptingo koordinavimo, inovacijų kūrimo ir diegimo viešajame ir verslo sektoriuose priemonės, padėsiančios įgyvendinti Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų sistemos pertvarką.
