1 nuotr.Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar litvinizmas turėtų būti įrašytas į Baudžiamąjį kodeksą. Anot jos, tokių „išplaukusių sąvokų“ įstatyme neturėtų būti.
„Man atrodo, mūsų Baudžiamasis kodeksas numato labai daug pagrindų, kada (baudžiama už tai – ELTA), kas yra antivalstybinė veikla, kas yra neapykantos kalba, kažkokios kitos sudėtys – tikrai tais pagrindais galima žmones traukti atsakomybėn. Nežinau, ar Baudžiamąjį kodeksą reikia įrašyti žodį „litvinizmas“, nes mes labai ilgai diskutuotume, ką tai iš tikrųjų reiškia, ir matyt tokių išplaukusių sąvokų mūsų Baudžiamajame kodekse neturėtų būti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Tiesa, ji pažymėjo, kad litvinizmo apraiškos galėtų atsispindėti įstatyme, tačiau čia savo nuomonę, premjerės teigimu, turėtų pateikti ekspertai.
„Bet kad tuose pasisakymuose nėra turinio, kuris dabar atspindimas Baudžiamajame kodekse, irgi taip nesakyčiau, nes to turinio yra visokio. Ir čia jau yra atitinkamų institucijų darbas“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo susirūpinimas dėl padažnėjusių litvinizmo apraiškų – į tai dėmesį atkreipė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata.
Pasak jo, litvinizmo ideologijos paūmėjimas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos klastojimas yra susijęs su Kremliaus režimu.
R. Lopata ragina šalies institucijas sukurti Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu strategiją, kurioje, politiko manymu, turėtų nugulti ir nuostatos kovai su litvinizmu.
Litvinizmas yra teorija, kuria tikintieji mano, jog LDK kūrėjai yra baltarusiai. Pasak šios teorijos, viduramžių lietuviai iš tikrųjų buvo baltarusiai.
