I.Šimonytė: krašto apsaugai iki 2030-ųjų kasmet reiktų papildomų 0,7 proc. nuo BVP

Anot jos, tiek turėtų didėti dabartinės išlaidos gynybai, siekiančios 2,52 proc. nuo BVP atmetus bankų mokamą laikinąjį solidarumo įnašą.

Ilguoju laikotarpiu, Vyriausybės vadovės teigimu, išlaidos krašto apsaugai turi siekti 3 proc. nuo BVP.

„Iki 2030 m. visų uždavinių įgyvendinimui vidutiniškai reikėtų maždaug papildomų 0,7 proc. BVP prie to, kas dabar numatyta krašto apsaugos finansavimui“, – pirmadienį po susitikimo dėl gynybos finansavimo Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.

„Dabar turiu mintyje 2,52 proc. – ne tai, ką mes dabar skiriame įskaitant laikinąjį solidarumo įnašą, bet tai, kas sutarta politinių partijų susitarime“, – teigė ji.

Premjerės teigimu, tokius skaičiavimus pateikė Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgusi į artimiausių metų gynybos finansavimo poreikius bei įsipareigojimus – pirmiausia iki 2026 m. Lietuvoje įkurdinti Vokietijos brigadą, iki 2030 m. sukurti lietuvišką diviziją, plėsti šauktinių ir rezervistų skaičių, įsigyti naujų kovos priemonių, tokių kaip bepiločiai orlaiviai.

Po 7 metų papildomų lėšų poreikis nuo BVP kiek sumažėtų, dar sakė premjerė.

„Po 2030 m., kada daugiau lėšų reikėtų skirti ne investicijoms, o išlaikymui, ta papildoma procento dalis sumažėtų iki 0,4 proc.“, – pažymėjo I. Šimonytė.

 „Kalbame apie 3 proc. finansavimą, žiūrint į ilgąjį laikotarpį“, – teigė ji.

„Tai yra realus poreikis“, – dar patikino I. Šimonytė.

Finansavimas galės didėti 3 būdais

Premjerė dar patikino, kad po 2025 m. – kai komerciniai bankai nustos mokėti laikinąjį solidarumo įnašą – finansavimas gynybai „galės didėti 3 būdais, jei nebus papildomų sprendimų“.

Pirmiausia, teigė I. Šimonytė, išlaidos gynybai galėtų didėti tiek, kiek apskritai augs valstybės išlaidos, priklausomai nuo ekonomikos augimo.

„Maždaug pagal BVP nominalą, o tai yra apie 5 proc., nes tiek manome, kad nominaliai augs ekonomika. Panašiai tiek augs mokesčių bazė ir panašiai tiek augs mokesčių įplaukos“, – kalbėjo premjerė.

Arba, jos teigimu, išlaidas krašto apsaugai būtų galima didinti „kitų išlaidų sąskaita“, kas esą „visada yra labai jautru“ viešosiose diskusijose.

„Didžiąsias sumas valstybė išleidžia (...) pensijoms, biudžetinio sektoriaus darbo užmokesčiui, keliams, sveikatos apsaugai ir įvairiems kitiems žmonėms labai svarbiems dalykams“, – sakė I. Šimonytė.

Trečiąja alternatyva valstybė saugumo reikmėms galėtų daugiau skolintis, pažymėjo I. Šimonytė. Vis tik tokiu atveju ilguoju laikotarpiu esą tektų sumokėti itin aukštas palūkanas.

„Šiandien aptartą investicijų poreikį finansuojant skolon vien palūkanų per 10 m. laikotarpį (...) pagal dabartinius išankstinius sandorius užtektų pastatyti antrą infrastruktūrą Vokietijos brigadai arba pusei nacionalinės divizijos tankų bataliono įrengti“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Prie gynybos finansavimo klausimo bus grįžta kovo pradžioje

Premjerė I. Šimonytė teigia, kad susitikimo metu buvo sutarta prie gynybos finansavimo klausimo sugrįžti kovo mėnesio pradžioje.

„Sutarimas buvo toks, kad pasiliekame kokį mėnesį diskusijai (...), kad būtų galimą kažką pasitikrinti, kažką dar papildomai aptarti per tą laiką, taip pat Vyriausybė turėtų pasiruošti planą dėl bepiločių orlaivių ir kitų naujųjų technologijų“, – sakė I. Šimonytė.

„Ir tuomet galėtume grįžti jau kovo mėnesio pradžioje, prieš Seimo sesiją, pasitikrinti, ar galime rasti kažkokį konsensuso tašką, ties kuriuo galima ruošti pasiūlymus“, – pridūrė ji.

Kol kas premjerė I. Šimonytė nenori prognozuoti, ar partijoms pavyks susitarti dėl gynybos finansavimo.

„Neatmesčiau, kad to ir nepavyks padaryti, bet norėčiau būti optimistė“, – sakė Vyriausybė vadovė.