I.Šimonytė nei kalėdoti, nei prezidente tapti nesiruošia

„Man prisistatyti žmonėms, kas aš esu, ką galvoju įvairiausiais klausimais turbūt nėra reikalo, - pareiškė I.Šimonytė, priminusi, jog ir taip kiekvieną savaitę po du kartus atsakinėja į klausimus Seime. - Todėl manau, kad tie žmonės, kurie rinksis mane, tai jau rinksis ne katę maiše, o rinksis mane su visais mano privalumais ir trūkumais. Tad nemanau, kad mano kažkoks kalėdojimas per tas savaites (iki gegužės 12 d. vyksiančių Lietuvos prezidento rinkimų - aut. past.) labai stipriai tą situaciją pakeistų."

„Vai atvažiuoja šventa Kalėda!"

Panašu į apatiją. Taip kalba žmogus, kuris aiškiai supranta, kad į prezidentus jo neišrinks, bet reikia padėti partijai. Kad ji turėtų savo, o ne pasiskolintą kandidatą. O dėl „kalėdojimo" premjerė teisi. Kaimiškų regionų rinkėjai tikrai nėra I.Šimonytės elektoratas. Tik užpuls, kodėl per retai važinėja autobusai ir trūksta daktarų.

Tačiau tuos pačius kaimiškuosius regionus nuoširdžiai sužavėdavo Dalia Grybauskaitė. Pavyzdžiui, atvykusi į Varėnos rajoną paragauti čia spaudžiamų sūrių. Ir ta proga pasiglėbesčiavusi su vietinėmis močiutėmis. Tad provincija yra būtent ta vieta, kurią politikai gali lengvai apmauti savo parodytu „nuoširdumu". Vyresnius būtų galima sužavėti kokiu nors įspūdingu kalėdojimu ne prieš Kalėdas.

Tarkime, įdarda į kaimą šilko „kasnykais" ir bijūnais papuoštas vežimaitis, o du arklius ant pasostės „keravoja" pati premjerė. Ir, padedant vežimaityje įsitaisiusiems patarėjams (tik be žalių akinukų), tvirtu, nes specialiai pastorintu bosu užgieda:" Vai atvažiuoja šventa Kalėda/geležų ratais, šilkų botagais!" Provincija, aišku, šaipytųsi, kad Kalėdų nebūna pavasarį. Tačiau atkreiptų dėmesį, jog I.Šimonytė žada botagą šilkinį. Be to, vežėčiose nėra asmens su žaliais akinukų rėmais. Dalyvavusio prieš 5 metus vykusioje I.Šimonytės prezidentinėje rinkimų kampanijoje. Tad pažanga akivaizdi. Įskaitant ir tai, jog I.Šimonytė akivaizdžiai į S.Daukanto rūmus nepateks. Nes akivaizdžiai nesitiki. Ir akivaizdžiai net neapsimeta, jog tikisi.

Vai, kaip nuobodu!

Kita vertus, premjerė teisi, jog šiais socialinių tinklų laikais kandidatų važinėjimas po regionus jau neturi tokio efekto, koks buvo prieš kelis dešimtmečius. Bet ir tada efektyvesnio rezultato pasiekė Rolandas Paksas, nes jis, skirtingai nei jo oponentai, važiavo pas rinkėjus ne automobiliais, bet skrido lėktuvu. Be to, visai neblogų rezultatų pasiekdavo ir tie politikai, kurie apmėtydavo rinkėjus ledų porcijomis ar surengdavo nemokamas vaišes.

Tad originalumas ir gastronomija visada žavi. O plepėjimas pustuštėse provincijos salėse dažnai vertinamas tik kaip nemokama atrakcija. Atėjai iš nuobodulio, paklausei, ką plepa, kaip kandidatas raitosi, spirga, kad įtiktų. Dar įsižiūrėjai, ar tas kandidatas tikrai toks gražus kaip nuotraukoje. Pasilabinai su „kaimynkomis", paklausei, ar jos telyčia jau apsiveršiavo - ir viskas! Kitą savaitę lauksime atvykstant kito ponulio.

Mat Lietuva - ne JAV. Amerikiečiams patinka, kai gerai pažįstami ir visiškai nenauji Donaldas Trampas (Donald Trump) su Džo Baidenu (Joe Biden) dalyvauja rinkimų batalijose, masiniuose renginiuose su muzikantais, balionais, holivudinėmis žvaigždėmis, beisbolo kepuraitėmis kaip neapmokami klounai. Gal įdomu, kuris iš senukų neišlaikys pusiausvyros ir nukris nuo pakylos. O mes - kitokie. Mažiau žingeidūs.

Lygiai taip pat galėtų taupyti savo laiką ir nelakstyti po regionus ir kiti visai Lietuvai žinomi kandidatai. Pavyzdžiui, Remigijus Žemaitaitis. O dauguma kandidatų dabar zuja po regionus ne tiek tikėdamiesi iš to naudos, kiek genami vidinio nerimo, jog „negaliu ramiai laukti, reikia kažką veikti, daryti". Daryk nedaręs, tačiau vertėtų atsižvelgti ir į lietuvišką mentalitetą. Dauguma mūsų, ypač išvarginti nesibaigiančių sveikatos, švietimo, policijos ir t.t. reformų, labiausiai nenori naujovių. Protestuoja, kai keičiamas vasaros ar žiemos laikas, vietinės parapijos klebonas ar gatvės pavadinimas. Nes nori bent kažkiek stabilumo. Žmonės pripranta net ir prie to paties mero ar prezidento. Todėl I.Šimonytės neišrinks. O tarp daugelio priežasčių yra ir ta, kad I.Šimonytė prezidente nebuvo.

Vai, bet patiks savo betoniniam elektoratui

I.Šimonytė tikrai neatims balsų nei iš R.Žemaitaičio, nei iš Eduardo Vaitkaus, nei iš Andriaus Mazuronio, nei iš Igno Vėgėlės, nei iš Gitano Nausėdos. Iš pastarojo vien todėl, jog neatėmė balsų ir per 2019 m. vykusius prezidento rinkimus. O per tą laiką nuo rinkimų premjerė tiek įžeidė žmonių savo sparnuotais posakiais, kad tik senojo Vytauto Landsbergio ir Šurajevo dar nepralenkė. Tačiau E.Vaitkus, R.Žemaitaitis, A.Mazuronis, I.Vėgėlė, G.Nausėda - vis vien neperims balsų iš I.Šimonytės elektorato. Nes jos elektoratas betoninis. O ant betono sugulusias laikinas apnašas susirinks Dainius Žalimas ir Giedrimas Jeglinskas. Pirmasis todėl, kad imponuoja okeanidėms, nes jas gina, o antras - kad yra jaunas, mažai žinomas, todėl paslaptingas. O paslaptys okeanidėms taip pat imponuoja. Juk tai taip pikantiška!

Vai, koks arogantiškas atvirumas!

Na, ir įdomi ta prezidento rinkimų kampanija! Kai laimėti tikisi tik G.Nausėda su I.Vėgėle, o kiti tik vaidina. Tačiau I.Šimonytė turbūt yra vienintelė kandidatė, kuri sako, ką iš tikrųjų galvoja. Savybė - retai pasitaikanti. Nevaidina, kad gerbia visus Lietuvos piliečius. Neslepia savo paniekos oponentams. Tuo savo arogancija „kvailiams", kuri būdinga vos ne visiems žinomiems Lietuvos ekomistams-pranašams, I.Šimonytė skiriasi nuo D.Grybauskaitės. Pastaroji tyčiojosi tik iš savo oponentų, pavaldinių, bet nėjo į atvirą konfrontaciją su visais piliečiais. O I. Šimonytė, skirtingai nei D.Grybauskaitė, leido sau pareikšti: „Dabar rinkimų rezultatai yra tokie, ir jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, nepatinka šių komitetų pirmininkai, nepatinka ši premjerė ir ministrai - jie 2024 m. galės ateiti išsirinkti tokius pirmininkus, kurie jiems patinka."

Ir vos ne nuo pirmų premjeravimo dienų ėmė kovoti su G.Nausėda dėl dalyvavimo Europos Valdovų Taryboje (EVT). Nepristabdydama G.Nausėdą puolančių konservatorių: „Aš tikrai netildysiu savo kolegų Seime, jeigu jie nori šiuos klausimus (dėl dalyvavimo EVT) kelti."

Dar prisiminkime, kaip kandidatė į prezidentus nusikalbėjo, kad Lenkijos kariuomenė Lietuvos negintų, nes Lenkijoje nėra tokio teisinio pagrindo. O vėliau ėmė teisintis, kad žmonės ne taip suprato. Esą tokio pasakymo nei drįstų, nei galėtų pasakyti. Įsivaizduokite, jei taip neaiškiai bylotų supervalstybių prezidentai. Taip netyčia paskelbtų ir Trečią pasaulinį karą, o paskui griuvėsiuose su iškultais akiniais teisintųsi, kad juos ne taip suprato.

Kitas klausimas - o ko premjerės liežuvis nedrįstų? Pavyzdžiui, tas liežuvis išdrįso Seimo narei Agnei Širinskienei parašyti, kad „šūde maudytis yra Jūsų asmeninis pasirinkimas, nors ir kas vakarą tai darykite, jeigu Jums malonu". Laimei, premjerė, vykstanti vizito į užsienius, dar nepasiūlė šūde išsimaudyti vakariečiams, kurie ne visada linkę padėti Ukrainai. O vietinei faunai be jokio gailesčio rėžia, jog „žmonės, kurie negali būti valstybės kūrėjais, o tik pakūrėjais, toliau kursto sąmokslų teorijas, pakeliui apgliaudydami ir pačią paramos Ukrainai idėją".

Kai šūdas yra įprastas asmeninėje vartosenoje, nė kiek nestebina, jog premjerės nepapiktino ir Lietuvos valstybės „kūrėjas" Šurajevas. Seime necenzūriniais žodžiais įžeidinėjęs kai kuriuos politikus. I.Šimonytė pareiškė tik girdėjusi šiokį tokį triukšmą Seimo balkone. O kitu atveju dėkojo Šurajevui, „kad jis leido ir kitiems pamatyti savo širdį".

Tad premjerės kaip asmenybės skalė yra tikrai neeilinė. Visko prisigalvoja vakarais Turniškėse. Vienu metu gali mąstyti ir apie valstybės saugumą esant kariniam konfliktui, ir apie mus „išduodančius" lenkus, ir apie oponentus. Vaizduotė šokčioja nuo pačių aukščiausių iki pačių žemiausių registrų. Kažkas š.... maudosi, o kažkoks teigiamas ekshibicionistas savo širdį pamatyti leidžia. Vis geriau nei kažką kitą.