Premjerė Ingrida Šimonytė ragina šalies vadovus rimtai įvertinti prezidento rinkimų rezultatus Šalčininkuose ir Visagine. Šiose savivaldybėse didžiąją dalį balsų sekmadienį surinko prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamas Eduardas Vaitkus.
„Šitie rezultatai verčia ne tik premjerą susimąstyti papildomai apie šiuos regionus, bet taip pat ir prezidentą, kas jis bebūtų. (...) Tai reikia įvertinti rimtai, įsivertinti iš naujo ir imtis tų priemonių, kurių reikia imtis", - pirmadienio rytą po pirmojo prezidento rinkimų turo žurnalistams spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
„Bet tai nėra tik Vyriausybės darbas - tai ir prezidento, ir Valstybės gynimo tarybos kažkuria prasme, taip pat visų proeuropietiškų Lietuvos politikų", - kalbėjo premjerė.
Tuo metu svarstydama apie tai, kodėl kai kuriose šalies savivaldybėse E. Vaitkus tapo populiariausiu pasirinkimu, I. Šimonytė įvardijo keletą priežasčių.
„Akivaizdu, kad tai buvo ir fenomenas, kad Lenkų rinkimų akcija, kuri tradiciškai tuose kraštuose renka daugiausiai balsų, neturėjo savo kandidato šį kartą prezidento rinkimuose. Praėjusiuose rinkimuose man atrodo, geriausią rezultatą ten turėjo ponas Tomaševskis (LLRA-KŠS lyderis - ELTA). Tai, matyt, žmonės rinkosi kažkuria prasme sau artimiausią pagal pasaulio supratimą ar pagal pažiūras", - sakė premjerė.
„Turiu pasakyti, kad dėmesio (tiems regionams - ELTA) buvo nemažai ir kada prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, būtent Vyriausybės pasiūlymu buvo apribota propagandos skleidėjų veikla Lietuvoje ir tie apribojimai pratęsti", - pridūrė I. Šimonytė.
Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose save išsikėlęs kandidatas E. Vaitkus Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse surinko daugiausia rinkėjų balsų - atitinkamai 39,91 ir 37,8 proc.
Anot kandidato, šiuose regionuose jis dalyvavo pasitelkęs reklamą rusų kalba.
„Rusų kalba papildomai atspausdinau, berods, 17 tūkst. agitacinio leidinio, 10 tūkst. buvo išdalyta Visagine, 5 tūkst. - Šalčininkų rajone. Man atrodo, ir dar Naujoje Vilnioje", - žurnalistams savo populiarumą rusakalbėse savivaldybėse aiškino E. Vaitkus.
Anot jo, tuo metu agitacinė medžiaga lietuvių kalba galėjo likti neišdalyta.
„Kur kiek ko klausi, formaliai neva išdalijo, bet ko paklausi, tas negavo. Kaip pavyzdys, Kaune 100 tūkst. turėjo būti išdalyta, retas kas, ko paklausi, kas gavo", - aiškino E. Vaitkus.